Vaiko teisė būti atskirtam nuo šeimos – ar teisingai suprantamos vaiko teisės?

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/23950/vaiko-tei... 2018-07-13 14:25:28, skaitė 728, komentavo 2

Beveik visi šiandienos suaugusieji užaugo BE PRIEŽIŪROS, kaip nustatė šiandieniniai "vaikteisistai"

Prieš porą dienų paskelbta Eltos medžiaga, kurioje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Janas Maciejievskis informavo apie iš šeimų paimtus (atimtus) 90 vaikų, vien per pirmąsias 9 liepos mėnesio dienas. Tą daryti leidžiantis „Vaikų teisių apsaugos įstatymas“ įsigaliojo nuo liepos 1-os dienos.

Kaip teigia tarnybos vadovas K. Macieejievskis, per tas dienas buvo gauta virš 200 pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus.

„Iš tėvų ir teisėtų globėjų buvo paimta 90 vaikų, iš jų 30 nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas teisinis sprendimas paimti iš tėvų. Kiti 60, įvertinus grėsmės lygį, bus grąžinti tėvams arba, nustačius antra grėsmės lygį, bus sprendžiama dėl paėmimo iš tėvų“, – sakė tarnybos direktoriaus pareigas einantis J. Maciejevskis. (Delfi)

Primename, kad antras grėsmės lygis vaikui nustatomas, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Jis matomai nustatomas vietoje, po ko vaikas paimamas iš šeimos.

Su pačiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas projektu galima susipažinti čia.

Čia iškart kyla klausimas – ar iki įstatymo įsigaliojimo nebuvo gaunama jokių skundų dėl skriaudžiamų vaikų, ar tie skundai buvo ignoruojami, ar vos tik įsiteisėjus įstatymui skambučiai pasipylė lyg iš gausybės rago?

Žinant tai, jog mūsų tautiečiai įstatymų leidyba nelabai domisi ir dažniausiai susipažįsta su jais, kai tenka susidurt tiesiogiai, keistokai skamba toks tarnybos direktoriaus tvirtinimas, jog nuo pat įstatymo įsigaliojimo pirmos dienos pasipylė netikėta skambučių lavina (virš 200). Tai vis tik, buvo ir anksčiau ar tai tarnybos vadovo bandymas sutirštinti spalvas?

♦ Naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: pagalba ar valstybės rimbas tėvams bei visai šeimai?

Nes sprendžiant iš paskelbtų skaičių, galima susidaryti įspūdį, jog vos tik per 9 įstatymo galiojimo dienas, Lietuvoje 30 -čiai vaikų (mažiausiai) iškilo grėsmė gyvybei ir sveikatai, kai tuo tarpu iš rezonansinių įvykių skaičiaus, kurių Lietuvoje įvyksta vos vienas-kitas, galima spręsti, jog situacija tikrai nebloga – lietuviai myli savo vaikus ir didžiulio pasmerkimo sulaukia tie pašlemėkai, kurie iš tiesų juos skriaudžia.

Šie skaičiai preziumuoja, jog į mėnesį iš tėvų bus atimta apie 90 vaikų (turint omenyje, jog du trečdaliai bus grąžinami), o per metus šis skaičius sieks apytiksliai 1080. Tiek šeimų per metus Lietuvoje bus padaromos nelaimingomis. Tiek vaikų praras savo šeimas. Ar to siekiama?

Vėlgi, žvelgiant iš teisinės pusės – įteisinti galima bet ką, ir prisidengiant bet kokiu lozungu. Net ir pažeidžiant vaikų teises, tuo pačiu tvirtinant, jog vaikų teisės ginamos. Nes taip teigia įstatymo iniciatoriai ir juos palaikanti politinė dauguma.

Tad pabandykime įsivaizduoti vaiko paėmimo iš tėvų situaciją:

Namuose vyksta balius, kas lietuviams įprasta, ypač giminės susibėgimuose – jubiliejai, vestuvės, gimtadienio šventimas ir pan.

Natūralu, kai tokiu giminės susibūrimo metu vartojamas alkoholis. Kai sakau natūralu, tai nereiškia, kad man natūralu, – natūralu iš teisinės pusės, nes alkoholio vartojimas kol kas dar neuždraustas Lietuvoje, o pats alkoholis parduodamas maisto prekių ir prekybos centruose laisvai.

Tai štai, tokio giminės susibūrimo metu visi atvyksta su šeimomis ir suprantama su vaikais. O tada kažkoks pikta linkintis kaimynas paskambina vaiko teisių apsaugos tarnybai, ta atvažiuoja ir susirenka visus patenkančius į mažamečių kategoriją vaikus.

Nes, pasak J. Maciejievskio – „Jei visi tėvai yra neblaivūs, nėra kam pasirūpinti vaiku, tada jau kyla grėsmė jo saugumui“. (Delfi).

Ir giminės šventė virsta tragedija. Ne todėl, kad prisigėrę giminaičiai skriaudė savo vaikus, o todėl, kad šoko, dainavo, valgė ir gėrė ir nesirūpino savo vaikais tas kelias valandas.

Iš to mes aiškiai išvedame užmaskuotą teiginį – „Tėvai grėsmę vaikui kelia net nieko nedarydami“ – būtent todėl, kad nieko nedaro, nes tuo metu vartoja alkoholį ir neprižiūri vaikų. Užsiėmę kažkuo kitu. Kaip virdami sriubą ar siurbdami su dulkiu siurbliu kambarius. Nes tuo metu neprižiūri vaikų. Nes pavartojęs alkoholio žmogus savo vaiku pasirūpinti jau nebesugeba. Tas įrodyta. STOP. O kas įrodė kad nesugeba?

Mūsų visuomenė iki šiol išgyveno ir be šio įstatymo, kurio įsigaliojimas niekaip nesumažins pašlemėkų, skriaudžiančių savo vaikus skaičiaus. Ir net šio įstatymo autoriai, bei už jį balsavę politikai yra išaugę nesaugomi vaikų teisių. Ar jie jautėsi kažkuo labiau nuskriausti? Ar smerkia savo tėvus už tai, kad jie išgerdavo giminės susiėjimų metu?

Net vairuotojams yra leidžiama minimali alkoholio norma, kai laikoma, kad vairuoti dar saugu.

Čia turėčiau patikslinti – aš neteisinu geriančių tėvų, nieku gyvu. Geriau, kad vaikai nematytų tokių dalykų. Tačiau dabar kalbu apie tai, kad niekur įstatyme nenurodoma kiek galėtų būti išgėrę tėvai, kad būtų laikoma, jog jie dar gali-sugeba pasirūpinti savo vaiku. Kiek promilių? Ar kitų dydžių? Niekur tas neapibrėžiama, iš ko galima daryti išvadą, kad tėvai nieku gyvu vartoti alkoholio negali kartu, net švęsdami savo vestuvių metines, jei neturi kam palikti savo mažamečių vaikų.

Kiti vaikai, net ir vyresni, jei jiems nėra 14 metų ir daugiau, nėra laikomi galinčiais pabūti laikinais globėjais savo jaunėliams broliams ir sesutėms. Kas yra visiškas nonsensas. Nes pagalba tėvams prižiūrint savo mažesnius broliukus ar/ir sesutes tradiciškai buvo (ir yra) laikoma normaliu dalyku lietuvių tautos šeimose.

Atsimenu save ir krūpteliu – jei tuomet būtų galiojęs toks įstatymas – būčiau išaugęs (jei žinoma būčiau) be šeimos. Mat į vaikų darželį eidavau vienas nuo 4,5 metų, o į mokyklą (reikėdavo pereiti per gatvę) nuo 1-os klasės. Mano tėvai neabejotinai būtų buvę apkaltinti nepriežiūra, keliančia grėsmę vaiko saugumui ir gyvybei, nors alkoholio ir nevartojo.

Mano sesuo irgi būtų išaugusi be šeimos, nes tuo metu, kai mama būdavo užsiėmusi valgio šeimai gaminimu, kai tėvas dirbo, aš su sesute būdavau lauke. Man tuo metu buvo 7 metai. Greičiausiai mus abu būtų tiesiog iš lauko paėmusi minima vaiko teisių apsaugos tarnyba., gindama mūsų teises. Aš niekada su tuo nebūčiau sąmoningai sutikęs – kažin, kurioje vietoje būtų mano teisė atsisakyti jų paslaugų? Kažkodėl abejoju ar manęs kas nors būtų to klausęs.

Čia reikia pastebėti, jog ne alkoholis yra vaikų paėmimo priežastis, ne tai, kad su vaikais blogai elgiamasi, o tai, kad, esą nėra kam jų prižiūrėt (nors ir yra vyresnių brolių ar seserų), iš ko iškart kyla tiesioginė „grėsmė jų saugumui“. Iš to galima daryti prielaidą, jog „nepriežiūra“ tėra tik pretekstas atimti vaikus, nes realiai dauguma iš mūsų esame išaugę prižiūrimi arba patys prižiūrėję savo brolius-seseris. Dėl ko niekas neturi anei jokių pretenzijų savo tėvams ir, pastebėkime, nelaiko, jog buvo pažeistos mūsų kaip vaiko teisės. Nes mes augome mylimi savo šeimose ir visada su nostalgija prisimename savo vaikystę.

Ir būtent nepriežiūra yra silpnoji grandis šiame įstatyme. Nes esant tokioms ekonominėms sąlygoms, kaip Lietuvoje – tėvai negali nusamdyti auklės vaikams (neturi tam lėšų), kuri juos prižiūrėtų visą tą laiko, kol jie dirba, todėl dalį laiko vaikai būna paliekami patys sau. Kas iš esmės nėra blogai vaikui, nes ugdo jo savarankiškumą.

Tačiau įstatymo požiūriu, šis laikas tampa Trojos arkliu šeimai. Kai vaikas po pamokų lieka vienas namuose. Kad juo pasinaudojus kaip pretekstu galima būtų atimti vaiką iš šeimos.

Net nebūtina sulaukti kaimynų skambučio, kad vaikas būtų atimtas už nepriežiūrą, kuri beje irgi laikoma kaip  smurtas prieš vaiką. Pakaks inscenizuoti tą skambutį, kad galima būtų atlikti patikrinimą ir „nustatyti to smurto faktą“.

Vaikus paėmusios tarnybos skelbia per TV, jog „jei nebūtų už ką neatiminėtų vaikų“. Į ką galima atsakyt – žinoma, ypač kai atimama nė už ką, įvardinant tą „kažkuo“.

Nepriežiūra iš esmės galima pavadinti režimą, kurį tėvai sudarė vaikui lavindami jo savarankiškumą. Grįžęs iš mokyklos, pavyzdžiui, nueina į parduotuvę duonos, padaro pamokas, porą valandų pasivažinėja dviračiu, kol tėvai grįžta iš darbo.

Visas tas savarankiškai praleidžiamas laikas automatiškai patenka į nepriežiūros kategoriją. Ir už tai šeimai gali būti taikomos žiaurios sankcijos. Kai tuo tarpu pačiam vaikui – tai gyvenimo pradžios mokykla. Savarankiškumo ugdymas.

Ar valstybei nereikalingi savarankiški, suprantantys ko nori iš gyvenimo piliečiai?

Ar vis tik valstybei tėra reikalingas tik pretekstas atimti vaikams, kur šis įstatymas tik pirmas žingsnis pradedant vystyti prekyba vaikais verslą, kuris pilnu tempu vyksta Norvegijoje?

Pikti liežuviai plaka, jog šio įstatymo autorės ir iniciatorės D. Šakalienės veiklą finansavo Norvegijos institucijos. Jei tai tiesa, – tai jo šaknys slypi giliai, o vaisiai bus tikrai kartūs.

Nes negali būti laikoma normaliai valstybė, kur vos tik įsigaliojus vaiko teisių apsaugos įstatymui, per pirmas 9 jo galiojimo dienas 90 vaikų patyrė gilią traumą, būdami atskirti nuo savo šeimų, esą ginant jų teises, jų sveikatą, gyvybę.

Vaiko teisės negali būti tapatinamos su atskyrimu nuo šeimos, išskyrus kritinius atvejus. Nes atskyrimas nuo šeimos – tai vaiko teisių pažeidimas.

Vargu ar pačių vaikų buvo klausiama ar jie nori, kad jų teisės būtų ginamos tokiu būdu, kai juos kaži kur išveža svetimi nepažįstami žmonės.

Valstybės prioritetas turėtų būti vaiko teisė turėti šeimą. Biologinę šeimą, kurioje jis gimė. Kritiniai atvejai, kai vaikui tikrai gresia pavojus gan reti, todėl ir atskyrimas nuo šeimos turėtų būti išimtinis atvejis, o ne sistema, kai per 9 dienas iš šeimų atimama 90 vaikų.

Laikas stabdyti tokią praktiką. Ji veda tik į valstybės išsibėgiojimą.

Infa.lt uždavė klausimus Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Kai tik bus gauti atsakymai – mes pasidalinsime jais su jumis mieli skaitytojai.

P.s.
Gavome vieno skaitytojo komentarą, kuris nepanoro jo skelbti viešai savo vardu, todėl įdedame kaip anoniminį ir netaisytą:

Nenoriu viešai rašyti. Bet jei kam kils mintis atimti iš mano dukros mano Anūkę- žinok pasiimsiu dalyvausių tame procese į aną Pasaulį tiek kiek spėsiu. Tikrai… Pažadu. Ir nesiaiškinsiu, kad va vykdžiau įstatymą… Man px… Savo jau pragyvenau pakankamai. Tikrai…
Gali panaudoti mano įspėjimą… Jie užkabina ne tik tėvus. Bus mažiausiai viena lb piktas senelis. Ir neprognozuojamas. Tegul neprovokuoja. Pažadu