V. Bakas kol kas nemato galimybės atnaujinti parlamentinį tyrimą dėl CŽA kalėjimo

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-06-06 15:43:36, skaitė 438, komentavo 1

„Kol kas nematau todėl, kad nesibaigė teisinis procesas. Lietuva turi galimybę skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, ji nėra dar apsisprendusi“, – trečiadienį po NSGK posėdžio, kuriame buvo svarstomas EŽTT sprendimas, sakė V. Bakas. 

Jo nuomone, Lietuva artimiausiu metu turės sprendimą, kaip elgsis šiuo atveju. 

„Lietuva yra tarptautinių organizacijų narė, mes gerbiame teismo sprendimus. Vyriausybė ieško būdų, analizuoja, kaip būtų galima įgyvendinti šį teismo sprendimą, bet be to, kad mes šiandien tai svarstome, mes turime kaip valstybė galimybę skųsti tą sprendimą, ir aš manau, mes artimiausiu metu turėsime sprendimus, kaip elgsis toliau Lietuva“, – žurnalistams sakė V. Bakas. 

Jo vertinimu, šis unikalus EŽTT sprendimas tikrai yra iššūkis.

„Tai unikalus atvejis, paaiškėjo, kad mes net neturime pareiškėjo, nežinome, ar tas pareiškėjas egzistuoja, bet, nepaisant to (...), teismo sprendimas yra ir teismo sprendimą reikia vykdyti arba jį skųsti. Tokia galimybė yra“, – sakė V. Bakas.

Gegužės pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė verdiktą, kad Lietuva ir Rumunija prisidėjo prie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vykdytos programos, leisdamos laikyti terorizmu įtariamus asmenis jų teritorijose įkurtuose slaptuose kalėjimuose.

Šiuo metu Gvantaname kalintys du įtariamieji padavė šalis į teismą, tvirtindami, kad nuo 2004 iki 2006 metų buvo laikomi vadinamuosiuose CŽA „juoduosiuose objektuose“.

Lietuva buvo pripažinta kalta dėl to, kad jos teritorijoje nuo 2005 metų vasario iki 2006 metų kovo veikė slaptas CŽA kalėjimas, kuriame tuo metu buvo neteisėtai įkalintas aukšto rango palestiniečių „Al Qaeda“ operatyvininkas Abu Zubaydahas.

Teismas nusprendė, kad tiek Lietuva, tiek Rumunija pažeidė įtariamųjų teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

Abi šalys įpareigotos nukentėjusiais pripažintiems vyrams sumokėti po 100 tūkst. eurų.

BNS nuotr.

Kaip ELTA skelbė, parlamentinį tyrimą 2009 metais atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽA sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.

Komiteto duomenimis, VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, tačiau įrengtos patalpos nebuvo tam panaudotos.

Komiteto surinkta informacija rodo, kad Valstybės gynimo taryba, vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su slaptųjų CŽA sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, su sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.

„Šalies aukščiausiųjų pareigūnų (prezidentai, ministrai pirmininkai, Seimo pirmininkai) teigimu, Seimo NSGK nariai apie VSD ir CŽA tarptautinį bendradarbiavimą būdavo informuojami apibendrintai, neaptarinėjant konkrečių operacijų ir jų rezultatų“, – pažymi Seimo komitetas. 

Jo duomenimis, Valstybės gynimo tarybos posėdyje tik vieną kartą (2001 m. rugsėjo 19 d.) svarstant klausimą „Tarptautinis terorizmas ir antiteroristiniai veiksmai bei prevencija, krizinių situacijų valdymas ir norminė bazė“ buvo užsiminta apie plataus masto tiesioginį bendradarbiavimą tarp VSD ir CŽA. Apie sulaikytų asmenų pervežimą ir laikymą Lietuvoje Valstybės gynimo tarybos posėdyje nebuvo kalbama. Seimo NSGK apie bendradarbiavimo pobūdį nebuvo informuotas. 

2009 metais, atlikdamas parlamentinį tyrimą, NSGK žodžiu ar raštu apklausė 55 asmenis. 

Tuometis Seimo komitetas turėjo atsakyti į šiuos klausimus: ar CŽA sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje; ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų CŽA sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvoje; ar Lietuvos teritorijoje veikė slaptieji CŽA sulaikymo centrai.