Autorius: H. Daublys Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2018... 2018-05-17 00:32:25, skaitė 1556, komentavo 6
LR kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento darbuotoja A. Ūsienė
Gegužės 15 d. vėl pamačiau internete viešai skelbiamus „vatnikų“ sarašus. Yra interneto portalas vatnikai.eu, kuriame skelbiami tariamų „Lietuvos priešų“ sarašai. Juose daug pavardžių ir foto, tame tarpe V. Lekstutis, Z. Vaišvila, A. Nakas, B. Dilpšienė, G. Grabauskas ir daug kitų aktyvių piliečių. Sarąše yra ir buvęs Kauno meras V. Šustauskas, aktyvus visuomenininkas D.Glazkovas, žurnalistai L. Ragelskis ir S. Zagurskis bei kt. Pastebėjau jog piliečių aprašymai su daugeliu netikslumu-pvz.-neteisingai nurodyti mano gimimo metai, matomai sąmoningai neteisingai nurodyta kad esu vidurinio išsilavinimo (nors esu baigęs aukštąją mokyklą) bei pan.
Dar šių metų sausio 13d. vakare internete pasirodė „Lietuviai kenkiančių“ asmenų ir „kenksmingų“ žiniasklaidos priemonių sąrašas. Atidarytas portalas-vatnikas.lt, jame buvo įtrauktos 145 pavardės ir 9 leidiniai. Tarp jų ir „Laisvas laikraštis“. „Vatnikų“ sąraše buvo pilietinėje veikloje daug metų dalyvaujantys V. Lekstutis, A. Paleckis, A. Nakas, V. Titovas, V. Kelertas, V.Kotas, R. Popova, V. Povilaitis, G. Grabauskas ir dar daug Lietuvos piliečių. Minimos ir neva „blogos“ žiniasklaidos priemonės ekspertai.eu, ldiena.lt ir kai kurie kiti leidiniai. Portalas buvo panaikintas už kelių savaičių. Ir štai dabar tai atnaujinta, tik truputi kitu pavadinimu-vatnikai.eu.
Tokie portalai -tai Ukrainos interneto portalo „Mirotvorec“ analogija. Aišku kol kas tai dar silpnas portalas, tačiau ir „Mirotvorec“ pradžioje buvo toks. Šiame Ukrainos portale skelbiami tariami „Ukrainos priešai“, o išties tai žmonės, kurie nepatinka P. Porošenko-A. Avakovo režimui. Tie, kas įtraukti i šį sarašą , dažnai susiduria su didelėmis problemomis-jiems atvirai grasinama, vykdomi prieš juos nukreipti užpuolimai, padegami jų gyvenamieji būstai, automobiliai.
Lietuvoje dažnai pasirodo ciniški pasireiškimai, nukreipti prieš žodžio laisvę. Pamenu, kaip prieš pusantrų metų pasirodė vieno iš konservatorių partijos lyderių P. Saudargo straipsnis „ Vatnikų žodžio laisvė“, publikuotas delfi.lt ir dar keliuose „elitiniuose“ šaltiniuose.
Kokie „Vatnikų žodžio laisvės “ pagrindiniai akcentai? Štai konkreti citata: „Lietuvoje viešėjęs JAV senatorius D.Makeinas ragino didinti finansavimą gynybai, nes geriausia priemonė išvengti karo-jam ruoštis“. Tokiu būdu paneigiamas Lietuvos savarankiškumas ir mūsų šalis pristatoma kaip kolonija. Kodėl Lietuvos visuomenė turi atsižvelgti į D. Makeino žodžius kaip į kokį stebuklą, kaip į instrukcijas? Išties normaliai svarstant, D.Makeino žodžiai tik jo nuomonė, bet jei žvelgti į juos kaip į instrukciją, tada aišku reikia juos vykdyti. Tik tokiu atveju Lietuva nėra laisva šalis, o tėra proamerikietiška kolonija.
Toliau straipsnyje pereinama prie itin keistų teiginių: „Regima kultūrinė Kremliaus ekspansija : nuo muzikos iki įvairių šou bei multiplikacinių filmų vaikams. Tikslas dėl tam tikrų laidų nebūtinai tiesioginis, tikslas gali būti ir „minkštasis“-pratinti vaikus ir paauglius prie rusų kalbos, jaukinti prie rusiškos kultūros, jumoro. Apšildžius vartotoją, bus pateiktas ir „pagrindinis patiekalas“-politinės propagandos žinutės“. Štai tokie straipsnio autoriaus postringavimai, tikrai gan keisti ir rusofobiški. Jei jau bijoma ir jumoro, ir multiplikacinių filmų, tai tikrai liguista baimė.
Dar vienas ciniškas šaltinis-„Žalio velnio takais“ . Tai „Facebook“ tinkle veikiantis portalas, kuriame garbinamas J. Misiūnas-Žalias Velnias. Tai buvo nacistinis nusikaltėlis, nuo pat 1941 m. birželio kartu su vokiečių okupantais žudęs Lietuvos ir Baltarusijos žmones. Bet šis portalas užsiima ir dabarties įvykių analize. Radau jame ir savo pavardę: štai 2016 m. gruodžio 15 d. paskelbta tokia žinia-„Būkite atidūs ir nepasiduokite štai tokių asmenų skleidžiamai dezinformacijai. Šis asmuo yra vienas iš VSD ataskaitos personažų“. Toliau pateikiama nuoroda į vieną propagandinį straipsnį, kuriame esu maišomas su purvais kaip didelis „blogietis“, aišku visa tai be konkrečių faktų. Kam dirba tokie „žalio velnio takai“? Koks jų veiklos tikslas? Ko gero pagrindinis jų tikslas –tai paminti žodžio laisvę, piršti vieną nuomonę.
Kai skaitydavau straipsnius apie pinkles, kurias prieš A. Drižių daugelį metų rezgė „žymusis“ A. Sadeckas, tai iškeldavau klausimus- ar dar Lietuvos Konstitucija, jei kažkoks įtakingas veikėjas vykdo puolimą prieš laikraščio redaktorių ir niekas to negali sustabdyti? Nuožmus trukdymas „Laisvo laikraščio“ redaktoriui-tai chrestomatinis pavyzdys, kokia Lietuvoje tariama „spaudos laisvė“.
Tokius portalus kaip vatnikas. eu, kur skelbiami tariamų „priešų sąrašai, kontroliuoja tie, kurie bijo žodžio laisvės. O kas bijo žodžio laisvės? Kelios interesų grupės. Visų pirma korumpuoti politikai ir pareigūnai bei jų aplinka. Tai ta klika, kuriuos galima įvardyti taip-D.Grybauskaitės autoritarinis režimas. Šalia jų randasi to režimo atramos-provincijoje įsigalėję korumpuoti klanai, Lietuvoje aktyviai veikiantys fanatiški konservatoriai (agresyvus šios partijos sparnas) bei neofašistų grupuotės.
Galų gale, laisvo žodžio bijo akla minia, visi tie, kurie savyje dar turi vergo kompleksą, kuriems patinka garbinti galinguosius. Jei konkrečiai, tai yra informacija, kad su portalo vatnikai.eu pasirodymu susijusi LR kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento darbuotoja A. Ūsienė ir plačiai žinomi provokatoriai R. Savukynas, R. Kaminskas, H. Daublys bei dar keli jų kolegos, beje visi jie-Ukrainos „banderovcų“ draugai.
Kaip nugalėti žodžio laisvės priešus? Tuos įtakingus priespaudos šalininkus? Tam reikia sutelktų pilietinių pastangų-aktyvių piliečių bendrų veiksmų ir gerai pasirinktos taktikos. Nugalėti galingą priešą tėra galima sutelkus visas jėgas, ieškant darnos su bendraminčiais ir išnaudojant visas priešiškų jėgų silpnas vietas.
Būtent didžioji „elito“ dalis (kriminalizuotas elitas) nemėgsta žodžio laisvės, jie linkę skaldyti visuomenę, jiems nepatinkančius piliečius vadinti „vatnikais“, juos visaip žeminti. Iš jų priespaudos išsilaisvinsime tada, kai suvoksime, jog už žodžio laisvę ir žmogaus teises turime tvirtai kovoti, ant lėkštutės niekas tų vertybių neatneš. Tokia istorija, taip būdavo visada, pasyvūs ir linkę pasiduoti žlunga, o laimi kovotojai.
Giedrius Grabauskas