Lietuva "išsidūrė" pati save su SGD terminalu

Autorius: Aleksandras Nosovičius Šaltinis: https://www.rubaltic.ru... 2018-02-22 15:10:29, skaitė 15450, komentavo 28

Latvijoje turėjo būti pastatytas regioninis SGD terminalas Baltijos valstybėms, tačiau Lietuva apgavo savo kaimynus ir pastatė savo SGD terminalą, kad gautų daugiau Europos finansavimo. Tai papasakojo buvęs Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valenis. Lietuvių vadovybės "gudrus" triukas parodė , kad Lietuva pergudravo pati save: iš "Independence" termino suskystintas dujas Latvija ir Estija atsisakė pirkti, Klaipėdos SGD terminalas negavo regioninio statuso, o Lietuva apskritai nepamatė jokių Europos pinigų.

Baltijos valstybių regioninis SGD terminalas turėjo būti pastatytas netoli Rygos. Tai rašo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas, Lietuvos ambasadorius Latvijoje 2008-2011 m Antanas Valionis savo naujoje knygoje "Politinės supynės". Buvęs diplomatas sako, kad 2009 m Latvijos Ministro Pirmininko Valdžio Dombrovskio vizito į Lietuvą metu "pavyko susitarti dėl to, kad elektros energijos jungtis į Švediją eis iš Klaipėdos", atsakydama į tai Lietuva "padės latviams gauti iš Europos Sąjungos apie 45 milijonų eurų, kad sustiprintų elektros tinklus vakarinėje šalies dalyje" ir kartu iš Briuselio pinigų abi šalys statys regioninį SGDT (suskystintų gamtinių dujų terminalą) netoli Rygos.

Netrukus buvo pastatyta elektrojungtis iš Lietuvos į Švediją.

Tačiau Lietuvos valdžia pažeidė susitarimus dėl SGD terminalo ir vietoj lobizmo Briuselyje, pati įgyvendino regioninio SPGT projektą, pastatė savo terminalą Klaipėdoje ir bandė pramušti jam regioninį statusą.  

"Aš neturėjau jokių rimtų argumentų palaikyti Lietuvos politiką. Aš nežinau, kodėl buvo nutarta nesilaikyti pažado latviams ", - stebisi Antanas Valenis. Galbūt, buvęs ambasadorius ir ministras yra gudrauja. Akivaizdu, kodėl Vilniui reikia šios apgaulės. Jei regioninis SGD terminalas butu pastatytas netoli Rygos, tada Briuselio pinigai jo priežiūrai eitu į Rygą, o Vilniui reikėtu prašytis pasišildyti prie svetimo laužo. Todėl prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kurios Valenis vadina "gudrybės" autoriais, nusprendė "išdurti" latvius sąjungininkus ir pastatyti savo SGD terminalą. Bet tokį galingą, kad antrajam terminalui netoli Rygos neliktu poreikio. Todėl Latvija, pamačius faktą, kad Baltijos šalių SGD terminalas jau yra, pradės pirkti suskystintas gamtines dujas iš Lietuvos, Briuselis pripažins, kad Lietuvos terminalas yra regioninis, o Europos pinigai tekės ne į Rygą, o į Vilnių. Todėl Lietuvos valdžia išnuomojo Norvegijos plaukiojantį terminalą, kurio pajėgumai buvo daug didesni už šalies energetinius poreikius, pastatė jį  Klaipėdoje ir pradėjo pildyti nepelningomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Čia ir paaiškėjo, kad gobšumas "frajerį" pražudė.

Latvija, o po jos ir Estija produciją pirkti iš "Indedenpende" atsisakė, ES nesuteikė SGD terminalui regioninio statuso, ir Lietuva, vietoj to kad gauti Europos pinigų, pati "praskrydo ant pinigų".

Dabar ji turi viena tempti didelį, neefektyvų, užkrautą tik 20% pajėgumo SGD terminalą, nežinodama iš kur gauti pinigų išlaikyti "superpelningą" projektą, kurį Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pavadino "našta Lietuvos mokesčių mokėtojams."

Lietuva pati save pergudravo - apgautų kaimynų piktdžiugai. Nuostabi istorija iš buvusio ministro ir Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje memuarų leidžia iš karto padaryti kelias išvadas.

Visa epopėja su "Baltijos šalių energetine nepriklausomybe" yra ne kas kita kaip būdas gauti pinigų į vietos politikų kišenes.

Jei Lietuvos valdžia tikrai bijotu energetinės priklausomybės nuo "Gazprom", tai koks skirtumas jai kurioje Baltijos šalyje būtų pastatytas regioninis SGD terminalas. Svarbiausia, kad šis terminalas butu ir jo darbas užtikrintu konkurenciją Rusijos dujoms Baltijos šalių rinkoje. Vietoj to, kad vadovautusi tokia logika, Lietuvos valdovai "išdūrė" savo artimiausius sąjungininkus ir rimtai sugadino santykius su Latvija. Kuri, kaip paaiškėjo iš tikrųjų, nejaučia ypatingos baimės dėl energetinės priklausomybės nuo "Gazprom". Tiksliau tariant, turėjo kol buvo galimybę statyti SGD terminalą netoli Rygos ir gauti Europos finansavimą. Ir kada lietuviai "išdūrė" Baltijos brolius, iš karto nustojo jausti grėsmę ir dabar ramiai perka dujas iš Rusijos, o pas "sąjungininkus" (kad juos kur!) neperka.

Istorija su SGD terminalu - eilinis įrodymas, kad jokia "Baltijos vienybė" neegzistuoja: Lietuva, Latvija ir Estija yra ne sąjungininkai ir konkurentai kovoje dėl Europos ir kitų pinigų.

Jie išmontuoja geležinkelius vienas kitam kovoje dėl tranzito, traukia kiekviena sau iš bendrų infrastruktūros projektų. Jos negali susitarti dėl to kurioje šalyje bus "Rail Baltica" būstinė (kur biuras - į ten ir pinigų srautas), organizuoja "išdurymus" su SGD terminalais, ginčijasi dėl jūrų sienos, kur atrodo naftos klodų, atsisako statyti Visagino AE, kad visi pinigai nebūtų nukreipti į Lietuvą.

 Nėra jokio "širdingo sutarimo" tarp sąjungininkų : ne veltui Lietuvos karinis ekspertas Tomas Jermalavičius neseniai pasakė, kad Baltijos šalys nėra pasirengusios padėti viena kitai karo atveju. Iš tiesų, kodėl Latvija turėtų kovoti už Lietuvą, jei ta tai geležinkelį į Venspilio uostą išardo, tai su SGD terminalu "išduria"? Po tokių šposų nėra ko laukti ypatingos kaimyno meilės. "Santykius su kaimynais mes ilgam sugadinome", - konstatuoja savo memuaruose Antanas Valenis.

Tam kad Latvija pradėtu pirkti suskystintas dujas ir SGDT Klaipėdoje pagaliau gautu regioninio projekto statusą ir Briuselio finansavimą, "reikia laukti kol latviai pamirš, kad mes buvom žadėję ir kaip juos apgavome", sako buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius Rygoje.

Va tik ar Latvija pamirš šią istoriją ir ar vėl sutiks bendradarbiauti su Vilniumi, jei Lietuvos reputacija regione susiklostė gana vienareikšmiška?

Lietuva juk su visais kaimynais sugadino santykius , ne su viena Latvija.

Norom - nenorom atsiduri apgultos tvirtovės padėtyje, kada vienam kaimynui geležinkelį išardai, paspaudi kito tautiečius pas save, trečiam pradedi ruošti "spalvotas revoliucijas", ketvirtasis išvadinamas "teroristinė valstybe." Nėra nieko keisto tame, kad kaimynai atsisako turėti reikalą su tokia "miela" šalim ir jos "žavinga" politinę vadovybe.