Apie viską pagalvojusi išeina į karo taką

Autorius: Punkonomics Šaltinis: https://punkonomics.wordpress.... 2015-02-13 14:16:40, skaitė 5350, komentavo 1

Apie viską pagalvojusi išeina į karo taką

Jei jums rytas dar be mano tinklaraščio prasideda ir Verslo Žiniomis, tai vakar paskelbta naujiena apie tai, kad Maxima mažina kainas, neturėjo būti nepastebėta. Nors kas čia tokio, gal pasakysite – ar pirmąkart apie kokią akciją skelbia, o čia dar ir net ne nuo pirmadienio.

Kodėl antradienį? Nes apie viską pagalvojusioje™ paprastai visos kainos ir akcijos yra pradedamos antradieniais (kad pirmadienį išvakarėse pasiruoštų). Bet ne tame esmė.

Straipsnis, kuris iš esmės yra viešųjų ryšių akcija (PR skelbimas, kuris kaip reklama kainuoja mažiau, nei tiesioginė reklama – gi sakau, kad apie viską pagalvota, ne?), iš tiesų bent jau man yra įdomesnis povandenine savo ledkalnio dalimi, nei tuo, ką matome viršuje.

* * *

Pirmiausia, skaitome tarp eilučių tai, kas norima pasakyti:

paskelbė iki šiol Lietuvoje neregėtą kainų karą

Oh, tell me more.

Čia kurioje vietoje toks neregėtas, kai tik 13%? Bet kuri kainų sumažinimo akcija Lietuvoje yra mažiausiai 20%, ir tai, jei be žodžio “Išpardavimas!!!!!“, tegali išjundinti tik 40% nuolaidos. Tik trylika? Bitch, please.

Tad toks skelbimas, kad apie viską prisigalvojusi išsidažė karo spalvomis ir,apsirūkiusi taikos pypkių, patraukė į karo taką, yra fainulis lotuliukas.

Tiksliau, būtų juokinga, bet juk dar po vandeniu nedėbterėjom, kas ten slepiasi.

pernakt savo pelno maržą pagrindiniams produktams sumažino 13%.

Na, ne pernakt, o iš anksto tam ruošėsi, tik nesiskelbė. Bet vietoje šitos dramatizmo, tai verčiau žurnalistė išmoktų rašyti tiksliau, ką turi omenyje, nei Saliamutės lyrikos įkvėptus rašinėlius – gi kalbame apie Verslo (sic!) Žinias, o ne gimnazistų sienlaikraštį. Verslo, suprantate? Emocija gali būti, jei to reikia marketingui, bet tikslumas, jei dar čia iš tiesų ir žinios, o ne žyyyyynios, turi būti da must, bro.

Tai, pakartokite, ką sumažino?

Pelno maržą? O tikrai pelno ar įplaukų? O maržą ar antkainį? O kainą lentynoje gal? O kurią dalį – nuolaidą nuo sąskaitos ar nuolaidą sąskaitoje? O procentais ar procentiniais punktais? Nes vien pastarasis painiojamas ir iš tiesų nebūtinai 13 bus tik arba net 13 (paaiškinti, kuo skiriasi nuošimčiai nuo ir nuošimčių punktai?).

Vien degalų kainos tiek krito pastaruoju metu, kad sąnaudos sumažėja ženkliai vien jų vidinei logistikai tarp tinklo parduotuvių, o aš, kaip tiekėjas, nepamenu, kad man apie viską galvojanti būtų parašiusi ir pasakiusi, kad vat dabar užsąskaitinė nuolaida logistikai sumažinama – gal nepagalvojo dar?

Sugalvos – parašys dar. Ant švento Nigdės, aha.

rinkos dalis šiek tiek susitraukusi daugiausia dėl populiarėjančių specializuotų nedidelių parduotuvėlių, butikų, turgaviečių.

Tai jūs dar labiau sumažinkite asortimentą (jau visi pripratot, kad stelažai parduotuvėse neteko vienos lentynos, o kai kuriose jie dar pažemėjo išvis iki akių aukščio, kaip BIG, Tuskulėnų ir pan.?) ir pasididinkite ir taip dvigubai didesnius nei kitose Baltijos valstybėse, ką labai džiugu lyginti esant dabar bendrai valiutai, taikomus tinkluose antkainius (per krizę visų tinklų pelnai išaugo, ypatingai esančios “arčiau mūsų, kur myli maistą, kainas ir mūsų pinigus“).

Iki krizės už 50 nieko neparsinešdavai iš parduotuvės, per krizę už 100 nieko nebeparsinešei, bet dabar, kai jau euras, tai žiūriu, kad ne kažką ir vėl už 50 beparsineši. Tad nenuostabu, kad mažesni rinkos žaidėjai randa nišas ir savo pirkėjus.

Tik man nuostabu, kad iki šiol niekas neatkreipė dėmesio, kad ta pati apie viską galvojanti visas pastangas vis nukreipdavusi kariauti su šitais mažiukais, o už jos nugaros kiti tinklai ramiai sau likdavę švariomis rankelėmis.

Vat dabar Didžkė Iksė nusprendė atsisukti į savo “sąjungininkus“, esančius už nugaros, nes baisu pasidarė pasilenkti, kada tie taikosi savo linksmakočiais į du pusrutulius, kuriais galvota buvo iki šiol. It’s a war, baby.


Mažulė pripūtusi išeina į karo taką, arba bent jau pati taip mano (išpinterest.com)

pastaraisiais metais „Maximos LT“ rinkos dalis Lietuvoje šiek tiek susitraukė, sumažėjo vartotojų apsipirkimų skaičius. Apyvarta auga, bet norėtumėme, kad augtų ženkliau.

Aš tai nematau skundo priežasties, jei per mažesnį apsipirkimų skaičių gaunama didesnė “apyvarta“ (kaip mane siutina šitas bereikšmis žodis – gal paprasčiau pasakyti, kad įplaukos auga per mažesnį pirkimų skaičių, arba išaugo pardavimai pagal uždirbamas pajamas?).

O kad rinkos dalis susitraukė, tai nieko keisto: Norfa sparčiai vykdo parduotuvių stambinimą, pasidaugino Prisma parduotuvių, jau atėjo Fresh Market, kuri matosi, ypač konkurencijoje su Barbora, kaip ir atsidarė daugiau parduotuvių tradicinėje prekyboje (vėl gi, man klausimas kilo, bet ne žurnalistei – tai sumažėjo rinkos dalis pagal ką: pardavimus pinigais, pardavimus vienetais, tik modern trade ar bendrai ir su tradicine ir HoReCa?).

Mūsų veikla užsiimantys prekybininkai pernai atidarė 30.000 kv m. naujo prekybinio ploto, tuo metu „Maxima LT“ tik 4.000 kv. m.

Gal geriau sakykite tai, kas jus iš tiesų neramina (šita karštine jau IKI persirgo metai iki jūsų) – ateina LiDL.

Ir vien dėl šito hard discounter tinklo dabar triedžiama plytomis (šiaip “žavus“ vaizdelis, kada apsirijusi barbitūratų dar įkala ir purgeno).

Nes mažai kas pastebi, kaip meistriškai palaikomas ažiotažas dėl šių vokiečių atėjimo – tarsi paslaptingai prasitariama apie planus, bet vis taip “ai, nekomentuosiu“ (čia kaip Red Dalia™ pirmą kadenciją iš eurokomisarų į prezidentes taikė – ant to principo visa jos “rinkimų“ kampanija buvo pastatyta).

Bet įdomiau kitkas. LiDL prasitaria tik apie 10-15 parduotuvių atidarymą Lietuvoje, kai vien Vilniuje bus tikrai ne 6-8, neva, skelbiamos, o per Lietuvą susidarys vien šiemet virš 30 (tikslių skaičių, rupūžės, kol kas neatskleidžia, bet juk yra netinginčių suskaičiuoti objektus).

Daug tai ar mažai?

Jei apie viską galvojanti ir mūsų pinigus mylinčioji turi po daugiau nei 100 parduotuvių Lietuvoje, tai aukščiausio lygio (didžiausių, kur ir tas “apyvartumas“ didžiausias) turi tik po 14-18 iksuotoji ir panašiai tiek palinkusioji. Jei dar nusileidžiama į žemesnį jų formatą, tai jų pirmoji turi tuomet apie 50, o palinkusioji, pridėjusi savo ekspresus, apie 30. Kitos gi iš esmės laikomos tam, kad nebūtų konkurentų toje vietoje, ir tiek (kas nereiškia, kad neatsiperka, bet efektyvumo rodikliai yra tik “ant išaugimo“ paskaičiuoti).

Kitaip tariant, jei hard discounter ateina su panašiu kiekiu parduotuvių vienu metu, jis jau yra stiprus žaidėjas ir konkurentas. Plius, nepamirškite, kad jis dar irhard discounter, t.y. tas, kuris būtent ir kariauja kainomis (ne asortimento kiekiu ar išskirtiniais produktais – ironiška, kad šito atsisakė abu skaitlingiausi parduotuvėmis tinklai, t.y. patys savanoriškai jau prarado konkurencinį pranašumą!), ir vat šitie stori vietiniai mūsų katinai rinkoje to dar nebuvo pratę daryti, nes oligopolinėje rinkoje tik pelną sumažini kainomis kariauti pabandęs.

Ir kuomet tinklai išsidalinę geografiškai teritorijas, tai jose tampa monopolistais su atitinkama rinkos galia (ir ko nenori matyti Kainų ir Konkurencijos Tarnyba, veikianti kaip arbitras banditų strielkėje, nei kad operas iš mentofkės).

noviy russkiy
Logotipai tikriems pacanams, o ne barborytės frajeriams (iš fotofest.com.ua)

Šie rodikliai mums signalizuoja, kad konkurencija ypatingai stipri, todėl ėmėmės kardinalių kainodaros pokyčių”, – sprendimą grindžia Žydrūnas Valkeris,  „Maximos LT“ generalinis direktorius.

Jūsų baimė jums signalizuoja, kad katino dienos eina į pabaigą, todėl buvusį latvį tavimi ir pakeitė. Ir jei tave pakeis Ignas, tai išvis reikš, kad ligonis karščiuoja, ne tik viduriuoja.

Anąkart per korumpuotą valdžią (beje, tie patys dabar vėl vyriausibėje™) ir gražius rinkos triukus gražiai sabotavot LiDL atėjimą. Bet LiDL iš to irgi gerai pasimokė, todėl antrąkart ateina jau pasirengęs (sako, už vieną muštą dešimt nemuštų duoda). Ir antrąkart triukas su projektų suderinimų vilkinimais bei “paskolintomis“ galvomis, kurios po LiDL atgal į motininius tinklus sugrįžo kaip buvę, nebeišdegs.

Spragėsiai eina tonomis – mėgstu, kada rinkoje chamavoję gorilos gauna spyrį į kiaušus.

Blogiau kitkas, dėl ko negaliu vien tik džiaugtis kaip koks liumpenas, manantis, kad LiDL bus toks gerutis ir duos jam kainas kaip Vokietijoje (ne, neduos – ten PVM maistui yra 6-9%, kai pas mus 21%). Nes yra istorinis pavyzdys su Olandija, kurio nenorima matyti pro džiugius atpiginimo pranešimus:

Olandų mažmeninės prekybos sektorius per vienerius metus neteko 900 mln. Eur pridėtinės vertės. Darbo neteko daugiau nei 30 tūkst. žmonių, daugiausia vidutiniame ir smulkiajameprekybos bei pramonės versle, mat jo gretos liko negailestingai praretintos.

Jūs manote, kad paskelbusi apie 10 mln. eurų per metus pelno atsisakymo šita apie viską pagalvojusioji nepagalvojo, kuo juos kompensuoti?

Gi ne iš turčių reitingo lyderių asmeninio turto (beje, jam nelabai rūpi turto kaupimas, nes kad ir Kontūzytas™, bet tikru turtu laiko tik tą, kuriuo gali naudotis, nei kad turėti užrašytą ar kažkaip prisiregistruotą nuosavybėn – taip, darbuotojai jam tikrai yra turtas, tikrai tikrai, with a tongue in cheek).

Aišku, kad kompensuos ir darbo užmokesčio sąskaita – jau dabar jiems trūksta apie 30% darbuotojų, kurių darbo vietų tiesiog neužpildys, o rūpestį perkels ant… tiekėjų: ir lentynų priežiūrą, ir logistiką, ir pakuočių bei atliekų rūšiavimą, ir JIT dar didesnį spaudimą – tai dalinai jau ir dabar taip vyksta.

Tik kad pas mus nuosavybė, sako, yra šventa (kas sako ir kur parašyta?), todėl šiukštu kontrolės įstaigoms pasidomėti elementariu auditu, kokia yra tokių rinkos dalyvių pajamų ir sąnaudų struktūra. Kai dar prieš tuziną metų studijavau auditą pas Lietuvos audito tėvą prof. Joną Mackevičių, tada buvo ir jo palaikomas siūlymas privalomu auditą padaryti, jei tenkinami bent du iš trijų kriterijų: tam tikras apyvartos dydis, darbuotojų skaičius ir, jei gerai pamenu, užimama rinkos dalis – uždaroji ar kitokia bendrovė.

Bet juk nepadarė. Šventas reikalas yra slėpti, ne bobų reikalas.

Tad bus dar blogiau. Nuolaidos sąskaitose nemažės (pasiūlos rinkoje per daug, o ir apie viską galvojanti jau pernai pradėjo žiaurų asortimento siaurinimą ir tiekėjų galvų kapojimą), nuolaidos nuo sąskaitų jau dabar didėja – kad ir toje, kuri myli maistą ir pinigus (ar kainas, kaip ten, kam arčiau jūsų?).

Beveik panašią sumą dar prieš dvejus metus apie viską nepagalvojusioji jau išmetė apskaitos procesų sistemos tobulinimui (išmetė, nes pernai liepos 2d. atšaukė “laikinai“ su visam). Tad tie, neva, milijonai nuo pelno yra niekis – verčiau jau paaukotų krašto apsaugos stiprinimui ir nupirktų kariams neperšaunamas liemenes bei naktinio matymo prietaisus bei individualias ryšio priemones, kurių verkiant reikia, o LiOLekas banaliai švaisto pinigus neprioritetiniams pirkimams kaip įpratęs (ir vat todėl visada jį į KAM partija nuo “daragoj tovarišč Butkevičius“ ir skiria).


Punkonomistas kažkokistais (iš panoramio.com)

Bet kad jau apie karus:

Aprašyto karo rezultatus galima laikyti apibendrinančiais, nes olandų mažmeninės prekybos maisto produktais sektorius pagal kelis pagrindinius rodiklius (pavyzdžiui, kainų elastingumą) atspindi daugumą Vakarų rinkų.

Verslo Žinios kartais gal kokius mokymus rengia savo pliurpalistams, ką? Paaiškinkite panelei, kas yra kainų elastingumas, ir kad maisto produktų (ir bendrai FMCG) yra mažiausiai elastingos.

Ar čia turėta išpardavimų bei nukainavimų dažnumai, ar kad hard discounters Vakaruose užima solidžią rinkos dalį, lyginant su Lietuva, kurioje tokie net neprigijo (o neuždavėt klausimo kodėl?)?

Todėl šio karo istorija gali būti vertinga pamoka panašioje situacijoje atsidūrusiems kitų šalių mažmenininkams, pastebi p. Reinmoeller.

Na, kadangi pas mus Kainų ir Konkurencijos Tarnyba čia bėdos nemato, tai dar ir pabandykite nedrąsiai pasiūlyti, kad taukštelėtų per nagus šitiems “karo kurstytojams“, kurie, naudodamiesi savo išskirtine rinkos dalimi, jokios collateral damage ir civilių aukų neskaičiuoja. Nes čia karas ne pagal Ženevos konvencijas, ir belaisvių neimama – no quarter given, strike colours or not.

Visai kaip piratų laikais Karibų jūrose.


Girdėjau, kad jau yra rėmėjas eilinei “Karibų piratų“ filmo serijai “Tortūgos prakeiksmas arba Apie viską pagalvota“ (iš vikės)

Pasak jo, kalbant apie situaciją Lietuvoje, bent kol kas neabejotina viena: savo konkurencingumą sustiprinti siekianti „Maxima LT“ kartu patikrins ir visų šios rinkos dalyvių bei su ja tiekimo grandine susijusių verslų konkurencingumą.

Och, koks politkorektiškas būdas pasakyti, kad kapiec mažiukams – net ašarėlę išspaudė.

Bet Verslo Žinių žurnalistė guodžia:

Kad ir kaip būtų, net ir toks milžiniškas kainų karas, koks antradienio rytą pradėtas Lietuvoje, šalies mažmeninės prekybos rinkai bei su ja susijusiems pramonės, transporto ir logistikos ir kt. sektoriams, smulkiajam ir viodutiniam verslui reiškia ne tik grėsmę, bet ir atsiveriančias naujas galimybes. Kaip jas išnaudoti – skaitykite šiandien dienraštyje „Verslo žinios“ arba rubrikoje „VŽ Premium“.

Gal ačiū, bet ne – sotus ir šito teksto.

Man kažkaip teiginiai neaiškūs, kada sąvokos nesuvokiamos, bet norisi rašinėlį surašyti, nematant dar ir konteksto bei sąsajų. Jei būčiau dėstytojas, tai ne viena graudi studentės ašarėlė nuriedėtų, o studentai vadintų mane kirviu.

Bet nesu. Aš tik savo pankišku požiūriu dėstau politekonominių ir verslo įvykių matymą.

Pagrindinė Žydrūno Valkerio, „Maxima LT“ generalinio direktoriaus, žinutė: iki šiol į pelną besiorientavusi prekybininkė iš esmės keičia kainų politiką ir suteiks vartotojams tai, ko šie geidžia, – mažą kainą kasdien, ne tik akcijų metu.

– Daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka! – sakė Rusijos demokratijos tėvui ir bajorų vadovui Kysai Vorobjaninovui didysis kombinatorius Ostapas Suleimanas Berta-Marija Bender-bėjus Zadunaiskis.

Ir aš nesu tikras, kad mano cinizmo čia daugiau. Gal kad dar ne apie viską pagalvota?