Maksimas Gorkis. Dvi mintys (iš dienoraščio)

Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.lt/... 2017-10-19 17:58:48, skaitė 1597, komentavo 3

Pasaulyje gyvena dvi mintys: viena, drąsiai žiūrėdama j miglotas gyvenimo paslaptis, stengiasi išaiškinti jas, kita pripažįsta, kad įspėti paslapčių neįmanoma, ir iš baimės jas sudievina.

Vienai – nėra to, ko negalima pažinti, yra tik tai, kas nepažinta, kita – mano, kad pasaulis niekada nebus pažintas.

Pirmoji eina per būties reiškinių chaosą, be baimės liesdama visa, kas yra jos sunkiame kelyje, ir visa gaivindama savo energija, net nebylius akmenis priverčia vaizdingai pasakoti apie gyvenimo pradžią; antroji – baikščiai blaškosi iš vienos pusės į kitą, nesėkmingai stengdamasi pateisinti savo būtį.

– Ar egzistuoju aš? – klausia ji pati save tuo metu, kai pirmoji sako:

– Aš – veikiu!

Pirmoji neretai pati kankinasi ir abejoja savo jėga, tačiau skepticizmo šaltis tik sustiprina ją, ir ji, dar tvirtesnė, vėl mato, kad būties tikslas – veikla; antroji – visada gyvena baimindamasi savęs, jai atrodo, kad, be jos, yra kažkas aukštesnis – pradas, giminingas jai, bet – priešiškas ir rūsčiai saugantis savo būties paslaptį.

Pirmosios tikslas – begalinis judėjimas nuo vienos tiesos prie kitos ir per visas – prie paskutinės, vis tiek, kokia ji būtų; antrosios tikslas – amžino judėjimo, amžinų abejojimų pasaulyje rasti mirties tašką ir jame įtvirtinti neginčijamą dogmatą, geležinėmis įtaigos grandinėmis sukaustyti tyrinėjimo ir kritikos dvasią.

Viena – drąsiai pasikliaudama savo jėga, filosofuoja iš meilės išminčiai; kita – samprotauja iš baimės, vildamasi nugalėti baimę.

Jos abi yra laisvos, viena – kaip bet kuri energija, kita – kaip benamis šuo, ji vizgina uodegą prie kiekvienų durų, už kurių jaučia šilumą, ramybę ir mažavertį prieglobstį.

Dažniausiai ta antroji mintis šlaistosi maldyklų šventoriuose, kaip išmaldos prašydama dėmesio sau – tos galingos baimės, jos pačios susikurtos.

Tai ji pūdama nuodija žemę metafizikos ir mistikos nuodais, o pirmoji mintis savo kelyje puošia pasaulį meno ir mokslo dovanomis.

1917

Šaltinis: M. Gorkis. Žmogus ir dievas. V., 1970, p. 13-14.