Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2015-02-09 13:06:24, skaitė 6077, komentavo 2
Kai Lietuvos prezidente vis dar tituluojama karo – konvencinio ir nekonvencinio – kurstytoja Dalia Grybauskaitė pradėjo nusišnekinėti, jog Ukrainoje vykstantis karas persikels ir į Lietuvą, ji galėtų eiti, važiuoti į karinius dalinius, ir klausti, ką apie šią jos fantaziją mano karininkai?
Tai yra – ar jie eis pagal Ukrainos, tiksliau, Balkanų karo scenarijų, žudyti Lietuvos piliečių?
Dar prieš dvejus metus nusižudęs galimai III KAD departamento – smogikų ir super specialių užduočių – karininkas kartojo vieną sakinį „Specukai dundukai, tik Aitvaras prieš žmones neis“.
Vadinasi, jau 2013 metais Lietuvos kariuomenės „specukai“ arba anot a.a. A.M. – dundukai – buvo programuojami karui prieš… Lietuvos piliečius.
2013 metų vasarį buvo prasidėjusios pirmosios provokacijos, kurios turėjo išsiūbuoti Lietuvos ir Baltarusijos karo stovį: EHU universitete po priedanga studijuojantys 19-mečiai baltarusiai, priklausantys Lietuvos VSD “kontroms”, ir perėję Audriaus Butkevičiaus “neprievartinio pasipriešinimo” diversantų stovyklų kursą, svajojo uždegti Gedimino prospektą, padaryti daug aukų, ir tada “pasaulis mus pripažins”.
Primena kažką? Maidano scenarijus! Užsikūrė visomis prasmėmis Kijevo miesto centras, ir pasaulis turėjo „pripažinti“. Tik ką? Juk demarkacinių linijų, į tikros valstybės sienas pasaulis nesubraižys: tai yra vidinis ir taprvalstybinis reikalas tos šalies, kuri neturi sienų.
Etninės sudėties, gyventojų apsisprendimo pasaulis irgi nesureguliuos: laisvoje šalyje tai sprendžiama laisvai – tiek etninė tapatybė, tiek ir noras priklausyti vienai ar kitai politinei, teisinei sistemai. Referendumas federacinėje, multietninėje šalyje, kurioje centrinė valdžia pažeidžia Konstituciją ir nesilaiko etninių mažumų teisių, yra tas teisinis būdas ginti savo pažeistas teises ir teisę į kilmę, socialinę gerovę, lygybę, tikybą. Paklauskite bet kurio JAV sociologo – jis jums patvirtins, jog kalbu tiesą.
Krymo, Donbaso žmonės atsisakė priklausyti fašistinei chuntai, ir pasirinko labiau civilizuotą kultūrą, tačiau Amerika pasakė, jog negalima, todėl nepavykus užpulti Krymo, buvo pradėti žudyti ir tebežudomi Donbaso srities gyventojai, kurie Kijevo nepuola, o atvykėlių vis klausia, ko čia norite mūsų žemėje.
Jau Ukrainos kariuomenės vadas pripažino, jog jokių „žalių žmogeliukų“- tai yra, Rusijos reguliariosios armijos – Ukrainoje nėra.
Dalia Grybauskaitė ir Juozas Olekas toliau tiekia ginklus ir jų dalis, ir tai daro atvirai. Vadinasi, mūsų prezidentė yra paskelbusi karą Ukrainos Donbaso sričiai ir su ja kariauja. Tik kad Seimas nėra patvirtinę plano, jog Lietuva paskelbė karą Donbasui.
Tačiau visi D.Grybauskaitės ir J.Oleko veiksmai yra tarsi Lietuva kariautų su Donbasu ir čia būtų vos ne asmeninis mūsų visų reikalas,- nukariauti Donbaso šachtininkus, pensininkus, užmušti visus darželinukus.
Tačiau jeigu D.Grybauskaitė turėtų valstybinio mąstymo nors likučius, ji pasiklausinėtų, ar ją palaiko karininkai.
Jau vasarą tapo aišku, jog Lietuvos aviacija nepalaiko jos beprotiško karo su Donbasu, ir bombarduoti Donbaso, po „humanitarkės“ priedanga atsisakė.
Rugsėjo 1-ąją dieną KOP vyrukai išpurtė Švedijos agento Jono Ohmano „humanitarinę siuntą“, kurioje rado ginklų, ir liepė jam nešdintis iš karinio oro uosto su tuo visu kariniu šlamštu. J.Ohmanas gavo tada šoką, kaip čia jo tokio agentų agento neklauso kažkokios čia mat Lietuvėlės kažkokie karininkėliai. Tačiau jam buvo parodyta, jog Lietuvos aviacija atsako už savo skrydžius. Jeigu užregistruota tarptautiniame skrydžių žurnale kaip „humanitarinis skrydis“, jokie ginklai gabenami nebus, labai aiškiai pasakė karininkija.
Jonas Ohmanas vis tiek skrido tuo lėktuvu, bet buvo paimta tik pusė tonos: tiek karininkai terado humanitarinės siuntos iš beveik 7 tonų. Visa kita buvo… karinė parama!
Tokį lėktuvą su neteisėtu kroviniu turėjo teisę numušti, ir turbūt būtų tai darę Ukrainos karininkai, paskui viską suvertę… sukilėliams. Lietuvos aviatoriai buvo apsaugoti nuo provokacijos ir galimos žūties, kai pradėjo mąstyti savo galva ir taikyti įstatymus: ką gi jie teigia apie humanitarinę siuntą?
Tada ginklai buvo pakrauti į VRM sunkvežimius, vėl prisidengiant humanitarine pagalba, ir netgi Donbaso srities gyventojams: na, Dalia Grybauskaitė taip suvokia paramą Donbasui – kuo mažiau gyventojų, tuo humanitariškai geriau.
Šitą kontrabandą sustabdė Lenkijos kontžvalgyba, o KOP Spartanas Ukrainoje trim dienom dėl viso pikto buvo nutupdytas ir jo nebuvo leidžiama iškrauti.
Jonas Ohmanas iš oro uosto su mašina lėkė į pasienį aiškintis, kodėl neįleidžiami šalmai, neperšaunamos liemenės ir optiniai taikikliai, tačiau jam nepavyko šito šlamšto pragrūsti per sieną. Apie tai jis virkavo LNK laidoje „Yra kaip yra“.
Minske buvo pasirašytas taikos susitarimas, kurio paskui kariaujanti su Donbasu Lietuva D.Grybauskaitės vaidmenyje nesilaikė, ir nuolat kurstė karą Ukrainoje, ir aišku, Lietuvoje – nes esą po Ukrainos Lietuvos karininkija turės imti pavyzdį ir iššaudyti Lietuvos gyventojus, kaip tai daroma Donbase, kai Ukrainos prezidentas įsakė žudyti Ukrainos piliečius, neva jie yra teroristai.
Tačiau negavę tos paramos, samdyti žudikai buvo išpyškinti sukilėlių, yra toks filmas, kur tame tarpe, kai J.Ohmanas bando nelegaliai pravešti savo „humanitarinę siuntą“, sukilėliai išpyškina, su žeme sulygina juos puolančius Kijevo samdinius.
J.Ohmanas ir D.,Grybauskaitė akivaizdu bet kokia kaina bandė išsiųsti karinę paramą batalionui Aidar, kuriam vadovauja 1991 m. sausio įvykiuose dar nepilnamečiu būdamas vadovavęs ukrainiečiams, ir CŽV užverbuotas, greičiausiai Jono Ohmano arba Anrew Eiwa, toks Dykyj, kuris atvyksta dabar į Lietuvą ir iš Seimo tribūnos moko visus, kad reikia kariauti, prieš rusus – kurių, kaip teigia vyriausiasis kariuomenės vadas, nėra.
Dabar, kai Europa kalba apie taiką ir apie totalaus karo stabdymą, Dalia Grybauskaitė toliau plyšauja, jog neva Putinui negalima nuolaidžiauti, o karas ateis iki Lietuvos.
Tokia „logika“ yra beprotiška.
Jeigu Dalia Garybauskaitė mano, jog karas ateis iki Lietuvos, ji turi visomis išgalėmis prisidėti prie taikos, ir totalinio karo plitimo sustabdymo.
Bet toks, jausmas, karo Deivė tiek įsijautė į savo Mirtyšės vaidmenį, jog jeigu karo nebus – o jo tikrai nebus – Lietuvoje, tai ji išskirs į Kosmosą, jeigu Amerika jos nepriims. Manytina, jog kitas Seimas ją atstatydins per apkaltą, nes ji veikia ne kaip Lietuvos prezidentė, o kaip karo su Donbasu generalinė kariauninkė.
Tik, klausimas, ar ji bent susimąstė, ką reiškia, kai Ukrainos ginkluotų pajėgų vadas viešai pripažįsta, jog Rusijos armijos Ukrainoje nėra?
Tai tas pats, kai ji nieko nepakomentavo, kai Lietuvos kariuomenės vadas pasakė, jog NATO lietuvos negintų, reikėtų dvi savaites patiems gintis.
To ji nepaneigė.
Miegokime ramiai - mus saugoja ir gina!
Abu pareiškimai aukštų karininkų yra tiesa, todėl niekas jų teiginių nepaneigė.
Tačiau tiek Ukrainos, tiek Lietuvos atveju Dalia Grybauskaitė šneka kažkokias pievas, nes pirmu atveju jie tiekia paramą karui su Rusija – nors Rusijos ten nėra; antru atveju jie aiškina visiems, jog reikia kariauti su Rusija, o NATO mus gins – tačiau nei Rusija mus puola, ir puls, nei NATO mus gynė ir gins…
Vadinasi, ji kursto karą, kuriame nugalėtojų nebus. Liktų graži Baltijos pakrantė: su kosminėms stotims, pakilimo aikštelėms ir skalūnams bei angliai išgauti.
Bet ar suvokia Dalia Grybauskaitė, jog Lietuvos karininkija turi šeimas, turi butus, kuriuos Juozas Olekas su „chebra“ pardavinėja aukcionuose, ir visi turi ką prarasti, ir jie prieš savo piliečius kariauti neis, kad ir kaip būtų zombinami „specukai – dundukai“.
„Karas“ Ukrainoje atvėrė visiems akis, kai Karinės oro pajėgos padarė kratą Jono Ohmano siuntoje, ir visi pamatė, jog Lietuva yra ginklų tranzito šalis.
Pastaruoju metu buvo nutekintas susirašinėjimas tarp Ukrainos gynybos ministro ir Sirijos sukilėlių vado: mūsų, lietuviški ginklai, net nenusėda Ukrainoje – jie keliauja į Siriją, kad vėl Lietuvos specukai, kaip kad buvo planuojama 2013 m. rugsėjį, galėtų versti Assado „režimą“.
Mūsų Dalia yra nereali nežinia kelių karinių žvalgybų agentė, o mes vis naiviai tikime, jog ji yra mūsų prezidentė…