Išsigimėlis Algis Ramanauskas pataria: Išgyvenimo vadovas moksleiviui

Autorius: Algis Ramanauskas Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/... 2017-09-01 21:55:49, skaitė 3051, komentavo 4

Psichinis ligonis ir šiaip išgama Algis Ramanauskas

LDiena.lt: kiekvienas Lithueinijos moksleivis ir švietimo paslaugas jam teikiantis samdinys privalo perskaityti šį chrestomatinį iškilaus Lithueinijos politiko - konservatoriaus ir subtilaus humoro kūrėjo Algio Ramanausko (maskolės kurvos ir lithujaus alkoholiko nepasidaryto aborto liekanos) feljetoną.

Būtent taip pedoliberastus aptarnaujantis šūdportalis "alfa.lt" įvardino savo publikaciją, kad Žurnalistinių dalbajobų inspekcijai vadovaujanti išgama Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė turėtų formalų pretekstą, ignoruoti baudžiamąjį kodeksą.

Skanaus ir nepamirškite, kad turite oficialią teisę nuo galvos iki kojų apšikti bet kurią žurnalistę, bet kurią etikos inspektorę ir bet kurį feljetonų rašytoją, kadangi tyčiotis iš žmogaus dėl jo profesijos, nėra nusikaltimas, kaip konstatavo išsigimėlė ir dvasinė bei kūniška kurva G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė.

Išsigimėlė Ramanauskaitė-Tiumenevienė nuolankiai čiulpianti išsigimėliui Ramanauskui

---

Moksleivi! Ir vėl Rugsėjo pirmoji. Ir vėl į mokyklą. Užuojauta ir atjauta tau, miserabilus tu vargdieniau. Šiame Vadove duosiu patarimų, kurie gali padėti nepalūžti, o sykiais — net ir nulaužti mokytoją suvisam ir kad jis niekada daugiau nelįstų tau į veidą. Teisingai naudojant mano Mokymą, į kapus galima legaliai pasiųsti ne vieną vaikų kankintoją.

Visas šis Vadovas yra apie mokytojo pradą, jo esmę. Pažindamas savo kenkėją galėsi atsispirti mokytojo skvarbai, ir gal net sugebėsi likti nepakitęs. Kalbėdamas čia apie mokytoją, omenyje turėsiu įprastą, tradicinį mokytoją, dažniausiai bobą, o ne tą vieną iš dvidešimties švietimo darbuotojų, kuri(s) yra normalus žmogus, kokį vadinu tiesiog pedagogu, kad nebūtų painiavos. Kitaip sakant, yra mokytojai, ir yra pedagogai. Pavyzdžiui, mano mokykloje, tarp krūvos mokytojų, buvo ir keli pedagogai, kuriuos mūsų laida atsimena su pagarba. Bet čia ne apie juos.

Pirmiausia reikia suvokti, kas yra mokytoja(s), kokie jos kėslai, ko vedina vidinė jos ji. Kodėl ji yra mokytoja. Kas privertė žmogų imtis dėstyti vaikams Žemaitę arba Pitagoro teoremą, o kartais net ir Aksiomą apie dvi susikertančias tieses, kas ir taip aišku, jei nesi retardas.

Pradėkime nuo to, kas yra mūsų švietimo sistemos veidas. Mūsų švietimo sistemos veidas yra štai čia:

Mūsų švietimo sistemos veidas toks buvo visada. Tai yra mūsų švietimo sistemos veidas. Tai yra mūsų švietimo sistema. Ir jos veidas. Jo, taip.

Švietimo sistemos kareivos yra tos motušės, kurios niekur kitur nei Saltoniškių Žiedo Tratykla nebetiko ar nevaliojo įstoti. Tai žmonės, kurie nuo pat mažens suvokė kad netaps nei kosmonautais, nei milicininkais, nei VMI inspektoriais, kaip kiti jų moksladraugiai. Tai žmonės, kurie dažniausiai yra kilę nuo kaimo, kur tvyro smirdalų, šūdmusių ir kraujomaišos dvasia. Tai žmonės, kurie garsiai rėkia, nes kitaip kaimo vietovėse vienas kito neišgirstų. Tai žmonės, kuriems vieni juokai pamelžti karvutę, kai tuo tarpu normalus mirtingasis vien užuodęs to galvijo kvapą, apsivemtų, apalptų, o atsigavęs ir vėl apsivemtų.

Moksleivi! Mokytoja savo pagrindine užduotimi laiko tavęs sužlugdymą, padarymą iš tavęs kretiniškos makakos. Antrinė jų užduotis yra už tai dar ir gauti pinigų. Mokytoja tavęs nekenčia, nes vidumi supranta kad devyni iš dešimt aštuntokų yra jau už ją intelektualesni.

Moksleivi! Tu turi teisę gintis. Jei mokytoja bando tave paliesti, geriausia yra ją išsyk perspėti: „prašau nesiartinti, nes imsiuosi teisėtų priemonių jums, šlykštyne, neutralizuoti”. Ji, aišku artinsis toliau, ir tada tu turėsi ištraukti pipirines dujas ir supurkšti jai pusę balionuko į veidą. Purkšti reikia negailint, nes balionukas gero gazo kainuoja kapeikas. Nežinau, tik nuo kokio amžiaus jį galima įsigyti ir nešiotis, bet čia jau man neįdomu. Tegul nuperka tėvai ar abiturientai, jei pats dar nesi nei vienas, nei kitas.

Jei mokytojas yra koks darbukas ar fizrukas, pipirinių dujų gali neužtekti. Tada reikia šitaip: jis ant tavęs rėkia, o tu apsimeti kad klausai. Tada lėtai pakeli kairę ranką, tarsi pridėdamas delno kriauklę prie ausies, kad geriau girdėtai. Bet iš tikrųjų tai nededi jos prie ausies, o staigiai žiebi delnu mokytojui į jo dešinę ausį. Jam tada zvimbs maždaug 7 kilohercai, kaip nuo flash bango. Jam skaudės, jis bus imobilizuotas, ir kelioms sekundėms laimėsite laiko sekančiam prijomui: iš visų jėgų dešinės rankos alkūne trenkti darbukui į dantis. Bet perspėju: tai yra labai pavojingas smūgis, kuris žmogų gali stipriai primušti, o ir visai užmušti.

Moksleivi! Kai mokytojas tave puola fiziškai, o tu turi kišenėje peilį ar bajonetą, geriausia kontratakuoti krentant atbulom. Eiga: staigiai rėži ašmenimis moytojui per veidą ir krenti atbulas, geriausiai garsiai šaukdamas. Jeigu pjautiniu būdu kirtai pakankamai gerai, tai užpuolikas irgi gulės ir šauks ką nors kaimiečių kalba, gargaliuodamas kraujais. Tokiu atveju nesikelk, stenkis išlaikyti saikingą savo paties rėkimą iki atbėgs liudininkai. Kai jie atbėgs, rodyk ranka į kriokiantį kraujuojantį mokytoją ir garsiai, jausmingai sakyk: „iš mano pusės būtinosios ginties ribos peržengtos nebuvo. Šis, štai čia besivoliojantis užpuolikas, yra negailestingas, nuožmus, savo užpuolimą skrupulingai suplanavęs užpuolikas ir, nors ir nesakau kad taip jam ir reikia, bet akivaizdu kad taip jam ir reikia”. Tada jus nuveš: jį pas medikus, tave — pas farus, kur farai tave formaliai apklaus, slapčia nužvelginėdami su pagarba ir mintyse galvodami kad „šitas vaikis toli eis”.

Moksleivi! Žinok kad atakuojančią mokytoją galima ir užlaužti pačiam, jei turi pakankamai žinių ir įgūdžių. Štai nupasakosiu kovinį veiksmą Velnio kilpa, kurį išmokau iš tarpukario Lietuvos džiu džitsu vadovėlio policininkams, Konvojavimo skyriaus. Tą vadovėlį buvau paskolinęs vienam klasės debilui, ir tas, aišku, jį pametė. Visa laimė kad atsimenu tą efektingą, šaunų prijomą. Tai va, Velnio kilpaatliekama sekančiai: prie tavęs artinasi mokytoja, su akivaizdžiai nekokiais kėslais. Pavojus yra akivaizdus (1) ir prasidėjęs (2). To užtenka būtinajai ginčiai.

Kai mokytoja jau spyrio atstumu, kumščiu imituoji smūgį jai į paslėpsnius. Ji savo kaire ar dešine ranka, priklausomai nuo savo deksterystės, impulsyviai uždengia savo biblijinę vietą. Tuo tarpu tu staigiai apibėgi ją aplinkui ir trukteli iš galo jai tarp kojų atsidūrusį jos gynybinį delną, kuris bando apsaugoti paslėpsnius nuo tavo imituoto smūgio, ir staigiai trauki tą jos delną už riešo į save. Stenkis tai daryti ne per stipriai, nes mokytoja gali dėtis snukiu į švabra smirdančias jūsų mokyklos grindis.

Kai savo dešine ranka iš galo laikai senės kairę ar dešinę ranką už riešo, esančio koks pussprindis nuo tarpvietės, jos nugaros pusiausferoj, laisvąja ranka čiupk jai už jos riebaluoto kuodo ar šiaip škvarniko. Tokiu būdu, senė jau tavo gniaužtuose. Vos bandys vaduotis, trauk link savęs jos užareštuotą riešą. Senė bijos dėtis snukiu į žemę. Konvojuok ją per visą mokyklos koridorių, padaręs triumfo veidą, kaip Pėtia, kai konvojavo su Medžiokliais užareštuotą Vilką iš Pėtios ir Vilko. Eik link mokyklos durų, pro duris, iki pat artimiausios policijos daboklės. Stenkis apsaugoti užareštuotą mokytoją nuo įsiaudrinusių mokinių spardymo; policininkai gali apspardymą inkriminuoti tau, nepriklausomai nuo to, ar nusipelnė mokytoja tokio apspardymo, ar ne.

Moksleivi! Mokytoja neturi teisės sakyti tau „tu”. Ji negali tavęs tujinti. Jei mokytoja tave tujina, eik namo pas savo kompiuterį ir naminius gyvūnėlius, pabūk vienas namuose. Jei tujina agresyviai, panaudok aukščiau paminėtas pipiro dujas, bet tokiu atveju daryk tai griūdamas atatupstas, neva gyneisi nuo fizinės atakos. Kaip jau mokiau.

Moksleivi! Tu visada gali atlikti testą mokytojos kokybei nustatyti. Paklausk jos, kaip reikia sakyti — „Sovietų Sąjunga” ar „Tarybų Sąjunga”? Jei mokytoja atsakys kad „Tarybų”, gali informuoti ją kad ji yra beždžionė. Jei pasakys, kaip VLKK, kad „galimi abu variantai”, pasakyk kad ji yra pusiau beždžionė. Jei pasakys teisingai, „Sovietų”, tada stebėk ją toliau. Gali būti kad ji gudrauja, kad iš tikrųjų mintyse mano kad turi būtų „Tarybų”. Dėl visa ko laikyk kišenėje dujų balionuką paruoštą, nykščiu ant guziko.

Čia jau girdžiu pasipiktinusių išminčių chorą, kad „visą laiką sakėm ‘tarybų’, todėl taip ir yra teisinga”. Čia paaiškinsim paprastai, kas yra taryba, ir kas yra sovietas. Taryba yra renkamas ar skiriamas kolektyvinis sprendimų ar patarimų priėmimo organas, kur galioja paprastos arba kvalifikuotos daugumos viršenybė.

Sovietas yra lygiai tas pats, išskyrus vieną esminį reikalą: laisva valia, demokratinis pradas, sprendimų priėmime yra neegzistuojantis veiksnys, nes visi sovieto „sprendimai” yra nuleisti iš viršaus, iš valdančiosios komunistų chuntos, ir sovietas tikratifikuoja jau priimtus komunistinės chuntos nutarimus, kad atrodytų demokratiškai ir kad Vakarų durneliai patikėtų. Todėl sovietas nėra taryba, ir taryba nėra sovietas. Todėl visame pasaulyje, išskyrus Rusiją ir posttraumines šalis kaip Lietuva, sovietas ir vadinamas soviet, o ne council ar panašiai. Sovietas atitinkamai sovietu buvo vadinamas ir tarpukario Lietuvoje, visiškai logiškai ir teisingai. Atėjus rusofašistams, sąvoką sovietas vartoti tapo draudžiama, jį alogiškai ir priverstinai keičiant taryba. Tas, kuris šito nesupranta, turi problemų galvoje ir yra ko gero makaka.

VLKK bobelkos ar šiaip idiotai gali sakyti ir dažnai sako kad sovietas yra nelietuviškas žodis, ir dėl to turi būti taryba. Nesąmonė. Sovietas yra seniai lietuvių kalboje, nuo maždaug 1917 metų įsigaliojęs tarptautinis rusų kilmės žodis, reiškiantis būtent sovietą, o ne tarybą. VLKK žmogučiai, kurių kritinę masę sudaro beždžionės, to nesupranta. Beje, čia yra didi ir labai simboliška rusų tautos problema: rusas, girdėdamas žodį совет, nesupranta, apie ką kalbamą — sovietą ar tarybą/council/cunsile/counsel/etc.

Moksleivi! Grįžkim prie mokytojų. Mokytojai irgi poruojasi, nes tai gana normalu. Aš kalbu apie tarnybinius romanus mokyklos sienose. Žinok kad turi teisę, aptikęs kur nors susiporavusius mokytojus, tučtuojau apipilti juos vandeniu iš kibiro, kad atsijungtų vienas nuo kito. Taip yra daroma, kai šuva įsikanda į škvarniką kitam šuvai, o nušauti jų nėra kuo.

Moksleivi, žinok kad mokytoja neturi teisės prie tavęs gašlintis. Tačiau tavo valioje yra arba leistis gašlinamam, arba ne. Geriau nesileisk, nes mokytoja dažnai yra lytiniu būdu persiduodančių ligų nešiotoja, plius tai būtų pedofilija, kur auka būtum tu, o ji po to sakytų kad jūs vienas kitą mylit, o pusė Lietuvos gal net patikėtų.

Gali kilti klausimas, ar galima tvoti mokytojai kumščiu į zūbus, jeigu tai yra savigyna ar šiaip iš smagumo. Jokiu būdu ne. Mokytoja gali nešioti hepatito virusą, kuris iš jos nosies, liulio tvarka, gali patekti tau ant nubalnoto krumplio. Ir šiaip muštis nėra gerai, nes pilna aplinkui žmonių, kurie nešioja HCV ar panašią bjaurastį, patys to nežinodami. Todėl šalia prezervatyvų kuprinėje nešiokis ir odines pirštines, jei mokytojos mušimas yra neišvengiamas.

Moksleivi! Štai tau geriausia žinia: tu gali apskritai neiti į mokyklą, jeigu ten priverstinai dėstomi tokie šūdai kaip Cvirka, Nėris, Simonaitytė, Biliūnas ir panašiai. Tu gali apskritai neiti į mokyklą, nes jau matei, koks yra mūsų švietimo sistemos veidas. Iš viso neiti. Mūsų sistema yra netinkama, ydinga, degradinanti. Tau neiti į mokykla pakanka jau vien dėl smirdančių tualetų ar veikiančio dušo nebuvimo rūbinėse.

Jeigu kokia nors istorijos mokytoja pasakys kad pokaryje Lietuvoje vyko pilietinis karas, eik namo ir parašyk pareiškimą į e-policiją, kad suimtų vatos skleidėją. Jeigu mokytoja bandys užtverti tau kelią, perspėk ją kad tuoj imsiesi fizinio poveikio priemonių savo teisėtam pasišalinimui realizuoti. Tik nepamiršk smūgiuodamas kristi atgal, kad gautųsi kad tai buvo būtinoji gintis.

Moksleivi! Jei nors viena mokytoja smirda ir jos dantys geltoni, į mokyklą galimą neiti. Jei mokytoja sako „šiandey” ar panašiai, į jos pamokas galima neiti. Jei kokia nors mokytoja per pamoką sarkazmins „rusai puola”, turėdama omenyje kad Rusija nieko nepuola, apie tokią išsigimėlę rašyk į spaudą.

Moksleivi, sek mokytojos Feisbuką. Nori nenori, pas ją anksčiau ar vėliau išlįs koks nors bobiškas šlamštas ar prosovieninės nostalgijos sentimentas. Tokią mokytoją viešink tame pačiame Feisbuke. Sukurk grupę Feisbuke, kur tokias šlykštynes dėsit visiems ant displėjaus. Ir taip toliau.

Moksleivi! Į mokyklą apskritai galima neiti, nes yra Gūglas.

Pabaigai — ar galima užmušti mokytoją? Be abejo, jeigu to reikalauja būtinasis reikalingumas ir viešas interesas. Bet geriau mokytojos neužmušti, nes ji yra gyvas sutvėrimas, ir ją užmušti būtų negražu.

Moksleivi, visada teisingai identifikuok tikrą pedagogą ir būk jam geras, nes tokie žmonės yra didžiausia vertybė. Švietimas Lietuvoje yra didžiausia problema. Švietimas Lietuvoje iš esmės yra rusifikacijos tąsa. O ką daro rusifikacija, pamatysite čia, kažkokioje Žemaitijos gyvuliadoje, žiūrėti nuo maždaug 38:22. Tiesą sakant, aš nemanau kad ten yra žmonės. Pasistatykit šalia bliūdą atpylimui, nes tai yra ne juokai. Tai yra mūsų mokytojų išugdyti žmonės.

Su rugsėjo pirmąja visus. Nepamirškit kad rytoj bus ta diena, kai JK ir Prancūzija paskelbė karą Nacių Vokietijai. Nepamirškit kad šiame kare už Karališkasias Oro Pajėgas Pirmojoje (naikintuvų) eskadrilėje Hawkerio Uraganu kovėsi lietuvis pilotas Romualdas Marcinkus, kuriam kažkodėl iki šiol nėra nei biusto, nei nieko. Vyras, savo gyvenime skridęs už trejas oro pajėgas — lietuvių, prancūzų ir britų — vyras, Didžiajame Pabėgime buvęs vienas organizatorių ir už tai nacių sušaudytas kartu su kitais Sąjungininkų pasprukėliais, iki šiol nelabai žinomas Lietuvoje, šalyje, kur po šiai dienai stūkso vamzdžiai, cvirkos, liudai-giros, nėrys ir panašūs pasityčiojimai iš sveiko proto.

Čia jums Marcinkaus lėktuvas ir jis pats. O daugiau apie jį — puikioj Gražinos Sviderskytės knygoj Uragano Kapitonas. Ne Paksas tai buvo. Tai buvo tikras vyras. Gero Rugsėjo visiems.

Autoriaus pageidavimu kalba netaisyta.