Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2016-12-21 09:13:05, skaitė 2664, komentavo 1
Aš vis prisimenu, kaip vienas juodaskvernis pasisiūlė man nuplauti kojas.
- atvaziuosiu pas petra ir nuplausiu jam kojas, - parašė mažaraštis ir čia pat iškėlė sąlygą: - jei rasiu ramybe jo namuose (matot visur ir visame yra salygos)
Aš jam atsakiau, kad kojas galiu nusiplauti pats. Juk ne invalidas esu, kojas nusiplauti dar paslenku. Tada juodaskvernis atsakė, kad kojas galima plauti ir... švarias.
Kuriems galams, jeigu kojos švarios?
- neesme koju svarume,juk pats supranti,esme tame,kad plausiu tau kojas,atsiklaupes ant keliu, - pažadėjo mažaraštis.
Ak štai, ant kelių!.. Juodaskvernis iš tiesų ne paslaugą man darys (juk kojos švarios), bet išdarinės su manimi savo kvailus ritualus.
Ritualas - tai netikras, simbolinis veiksmas. Tarkim, šalies prezidentas simboliškai padeda "pirmąją plytą" statybos pradžioje, bet iš tiesų nieko nestato, davatkos bažnyčioje imituoja kūno valgymą ir kraujo gėrimą, bet iš tiesų tai joks valgymas ir joks gėrimas - tik imitacija. O prabangoje gyvenantis Romos popiežius pavalgo su benamiais, simboliškai (tariamai) su jais suartėdamas, bet išsaugodamas nesuskaičiuojamus savo turtus.
Ar galėtų jie kokį gerą darbą padaryti realiai?
Norėdamas tai sužinoti, aš tam juodaskverniui pasiūliau ateiti ir suskaldyti malkas, pataisyti stogą, padovanoti pinigų ar atlikti kokį kitą realų darbą...
Praėjo beveik septyneri metai, bet geradario taip ir nesulaukiau.
Įdomu, ar veidmainių gyvenime būna kas nors tikro - tikras darbas, tikras skurdas, tikra meilė, tikras gailestingumas?..