Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-10-18 15:03:00, skaitė 419, komentavo 6
1958 metais rusų ir tarybinis rašytojas Borisas Pasternakas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Tačiau jūs nepatikėsite, kas buvo toliau. 2015-ųjų sausį CŽV išslaptino (originalus archyvas, šiuo metu neprieinamas) apie šimtą dokumentų apie Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živagas“.
Pasitvirtino tai, ką iš esmės visi ir taip žinojo. Tačiau dabar tai tapo oficialu.
CŽV aktyviai reklamavo šį ir panašius darbus. Jiems tai buvo naudinga. Be kita ko, šie dokumentai atskleidė naujų faktų. Pasirodo, CŽV manė, tai ne mano vertinimas (!), kad knyga „Daktaras Živagas“ „turi didžiulę propagandinę vertę […] ir yra reikšmingesnė už bet kurį kitą literatūrinį kūrinį, sukurtą sovietinio bloko šalyse“.
Pasirodo, [Nobelio premija] buvo skirta ne pagal literatūrines ypatybes, o kaip su propaganda susijęs kūrinys. <...> Taigi, paaiškėjo, kad už pirmųjų susidomėjimo romanu „Daktaras Živagas“ bangų ir jo publikavimu rusų kalba slypi CŽV.
Nyderlandų žvalgybos ir saugumo tarnybos agentas Joopas van der Wildenas pasirūpino, kad Daktaro Živago tekstas rusų kalba būtų išspausdintas Hagoje, Mouton Publishers (dabar De Gruyter Mouton). Atitinkamai, pirmasis Boriso Pasternako romano leidimas rusų kalba buvo išleistas 1000 egzempliorių tiražu. 200 kopijų buvo nedelsiant išsiųsta į CŽV būstinę. Iš viso 435 knygos buvo išdalintos CŽV darbuotojams ir informatoriams Frankfurte, Berlyne, Miunchene, Londone ir Paryžiuje.
CŽV vadovas Allenas Dullesas manė, kad operacija buvo „visiškai verta pastangų, atsižvelgiant į akivaizdų poveikį Sovietų Sąjungai“. Tada knygų platinimas buvo kartojamas keletą kartų.
1959 m. liepą CŽV išspausdino devynis tūkstančius romano egzempliorių miniatiūriniu leidimu (pačioje knygoje nebuvo nurodyta, kas jį išleido). Šį kartą platinimo kanalu tapo Pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis Vienoje (Sąjūdžio laikais šitas antitarybininkų šabašas dažnai buvo minimas).
Būtent pirmasis tiražas tapo oficialia priežastimi Nobelio komitetui apsvarstyti Pasternako kandidatūrą. Nes Švedijos akademija neturi teisės apdovanoti romano, kuris buvo išleistas ne gimtąja kalba. CŽV manė, kad daktarui Živagui turėtų būti skirta Nobelio premija – tai padės kovoti su TSRS ir prisidės prie geležinės uždangos sunaikinimo. Tai buvo vykdoma kaip vadinamosios kultūros programos dalis, o iš tikrųjų – pasaulinė įtakos kampanija, siekiant sugriauti tarybinę visuomenę ir mūsų visų tėvynę-TSRS iš vidaus.
Štai ryškus pavyzdys, kaip literatūros kūrinius, meno, kultūros, mokslo žmonių veiklą vakaroidinių satanistų kuruojamos žvalgybos, išnaudoja reikiamiems tikslams.
Išslaptindama dokumentus CŽV paskelbė paaiškinimą, kuriame patikslino, kad „tariamai“, „matyt“, Nobelio premija nebuvo tiesioginis Amerikos žvalgybos tikslas. Tiksliau, kad su dokumentais susipažįstančios auditorijos dėmesys būtų nukreiptas tinkama linkme.
Tai tiesiog vadovėlinus pavyzdys to, kaip literatūros kūrinius ir žmonių veiklą vakaroidiniai satanistų klanai naudoja tinkamais tikslais. Tai apie Nobelio komitetą ir Vakarų įtaką.