J. Vaiškūnas. Seimui trečią kartą teikiamas svarstyti Romuvos pripažinimo klausimas
Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2024/10/01/j-... 2024-10-01 09:33:00, skaitė 219, komentavo 4
Spalio 1 d., antradienį, 14.50 val. Seimas trečią kartą po pateikimo svarstys Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybės pripažinimo klausimą. Antradienio Seimo darbotvarkėje įrašyti du svarstymui teikiami nutarimo projektai: vienas – 14.50–15.00 val. val. pripažinti Romuvą, kitas – 15.00–15.10 val. nepripažinti Romuvos.
Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-3071(2) „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ surašytas taip:
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL ATSISAKYMO SUTEIKTI VALSTYBĖS PRIPAŽINIMĄ SENOVĖS BALTŲ RELIGINEI BENDRIJAI „ROMUVA“
2024 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsniu, nutaria:
1 straipsnis.
Atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, vertinant tai, kad Seimą sudaro tautos atstovai, o Seimas nepritarė valstybės pripažinimo suteikimui Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ ir savo nepritarimu sukėlė abejonių dėl šios bendrijos turimos pakankamos atramos visuomenėje.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Seimo narys,
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius
Jei Seimas po pateikimo pritartų vienam iš šių projektų, tai jo svarstymo Seime būtų imtasi spalio 17 d.
Suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai Romuva siūloma vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme numatyta ir Seimui dar 2017 m. pateikta Teisingumo ministerijos išvada, o taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu bei Konstitucinio Teismo nutarimu.
Seimas Romuvos valstybinio pripažinimo klausimą svarstys jau trečią kartą. Pirmą kartą šis klausimas buvo svarstytas 2019 m. birželio 27 d. Tuomet, įsikišus aukščiausiems Lietuvos Bažnyčios hierarchams ir padarius įtaką Seimo nariams katalikams, Seimas valstybės pripažinimo Romuvai nesuteikė.
2019 m. rugsėjo mėnesį Romuva nepalankų Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). 2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija Romuva prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Nors 2021 m. gruodžio 7 d. antrą kartą svarstydamas Romuvos pripažinimo klausimą Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui (Nr. XIVP-893), siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą Romuvai, tačiau 2022 m. rugsėjo 29 d. nubalsavo šio pripažinimo nesuteikti. Buvo nutarta gražinti projektą pagrindiniam (Žmogaus teisių) komitetui „tobulinti“.
EŽTT žada pradėti antrą bylą prieš Lietuvą dėl Romuvos teisių pažeidimo
EŽTT | wikipedia.org nuotr.
2023 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą svarstė „patobulintą“ nutarimo projektą dėl Romuvos pripažinimo ir vėl be jokių teisinių argumentų valstybės pripažinimas Romuvai nebuvo nesuteiktas. Seimo nariai, pažeisdami dabar jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ ir vėl nenurodė jokių Romuvos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, todėl Romuva 2024 m. sausio 15 d. antrą kartą kreipėsi į EŽTT.
Šį antradienį, 2024 m. spalio 2 d., „trukt už vadžių vėl iš pradžių“, grįždamas prie Romuvos pripažinimo klausimo Seimas vėl po pateikimo balsuos dėl Romuvos (ne)pripažinimo. Tačiau šis balsavimas vyks jau EŽTT akylame dėmesyje, nes po antro Romuvos skundo EŽTT, Alkas.lt duomenimis, Lietuvos vyriausybė ir Seimas jau yra perspėti, kad jei bus toliau savivaliaujama – bus pradėta antra EŽTT byla prieš Lietuvą dėl pakartotinų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimų.
Romuvos reikšmė Lietuvai
Senovės baltų religinė bendrija Romuva yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų, o dabar tas skaičius iš visko sprendžiant jau turėtų būti mažų mažiausiai padvigubėjęs.
Romuva Lietuvoje buvo įregistruota prieš 32 metus – kai tik atsirado tokia galimybė Lietuvai atgavus nepriklausomybę – 1992 metais. Pagal dabar galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo religinės bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.
Neabejotina, kad senovės baltų religija esmingai prisidėjo prie dabartinės Lietuvos kultūrinės ir dvasinės tapatybės tapsmo. Nors senasis baltų tikėjimas buvo varžomas užsienio užkariautojų jėga brukamų svetimų religinių dogmų, jo gilios šaknys išliko gyvybingos tautos papročiuose ir apeigose visais laikais. Šiandien šias šaknis puoselėjanti Romuva per jas iš senosios tradicijos semiasi galių šiuolaikinei tautinei tapatybei kurti.
Romuviečių šventės tokios kaip Jorė, Rasa, Žolinė, Pavasario ir Rudens lygiadieniai, Vėlinės, Kūčios ir kitos reiškiasi ne tik kaip saviti kultūriniai renginiai, bet ir kaip gyva dvasinė patirtis. Stebint, kaip šios prikeltos tradicinės apeigos įgaudamos naują prasmę, žadina vis didėjantį žmonių susidomėjimą savo kultūrinio, gamtinio ir dvasinio paveldo išsaugojimu, primindamos apie darną tarp gamtos ir žmogaus, negali nesižavėti Romuvos puoselėjamos senosios pasaulėžiūros paveikumu ir svarba šiuolaikiškumui.
Romuvos svarba Lietuvai peržengia religinių praktikų ribas; ji stiprina nacionalinę savimonę ir padeda žmonėms jaustis susietiems su savo istorija. Šiuolaikinėje Lietuvoje, kai vis dažniau kyla klausimų apie kultūrinį tapatumą ir paveldo išsaugojimą, Romuva tampa gyvybingu simboliu, kuris įkvepia ir skatina dialogą tarp tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo. Be to, Romuvos bendrija skatina ekologišką požiūrį, kuris pabrėžia žemės ir gamtos svarbą mūsų kasdienybėje, todėl Romuvos stiprinimas prilygsta atsakingo gyvenimo būdo skatinimui Lietuvoje.
Ateities lūkesčiai ir galimi sprendimai
Romuvos pripažinimas nėra tik teisinis procesas, bet ir svarbus šiuolaikinės valstybės ir religinių bendruomenių santykio kausimas.
Romuva, kaip pripažinta bendruomenė, gaudama tam tikras valstybės teisines garantijas, sėkmingiau plėtotų savo religiją Lietuvoje. Ši teisinė apsauga stiprintų Romuvos bendruomenės tapatybę bei prisidėtų prie kultūrinių lietuvių tautos vertybių išsaugojimo, įgalinančių mūsų jaunają kartai geriau suprasti savo paveldą ir protėvių papročius. Veikdama šioje srityje, Romuva galėtų tapti geru kultūrinį dialogą ir tarp-kultūrinį bendravimą skatinančiu pavyzdžiu ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui.
Jonas Trinkūnas ir Inija Trinkūnienė po apdovanojimo su Prezidente 2013 m. | lrp.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.
Romuvos (ne)pripažinimo byla (Lietuvos istorijai ir tiems kas nori matyti kas yra kas Lietuvoje):
2017 m. gegužės 17 d., nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva, pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (RBB), kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl valstybės pripažinimo.
2017 m. gegužės 20 d. Senojo graikų tikėjimo atstovus vienijanti Aukščiausioji Etninių Helenų Taryba (Ύπατο Συμβούλιο των Ελλήνων Εθνικών) išsiuntė laišką Lietuvos Seimui ir Teisingumo ministerijai, ragindama neatidėlioti Romuvos valstybinio pripažinimo. Tuo pačiu savo laiške graikai atkreipė aukščiausių Lietuvos institucijų dėmesį į tai, kad Romuvos, kaip ir Helenų etninės religijos, negalima laikyti taip vadinamu „neo-pagonišku“ arba „naujuoju religiniu judėjimu“.
2017 m. gegužės 31 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl Romuvos pripažinimo paprašė Lietuvos teisingumo ministerijos išvados dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
2017 m. spalio 1 d. Palaikymą Romuvai išreiškė „Latvijos Dievturių Sandrauga“ (LDS) Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetui atsiųstame laiške rašė: „LDS remia ROMUVOS norą, pastangas ir teisėtą siekį tapti valstybės pripažinta religine bendrija. Taip bus ištaisyta istorijos bėgyje atsiradusi neteisybė, pašalinta baltų tautų dvasinę savigarbą slegianti priespauda, todėl prašome Lietuvos Seimo deputatus mūsų tautų savasties ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo vardan teisiškai įtvirtinti lietuvių tautos nacionalinę religiją, kad ji taptų gerbiama bei vertinama ir savoje žemėje, ir pasaulyje kaip lygiavertė kitoms religijoms“.
2017 m. spalio ? d. JAV tarptautinės teisės specialistas, Pasaulio teisininkų asociacijos (World Jurist Association) garbės prezidentas, Denverio Universiteto Tarptautinės teisės centro (The Ved Nanda Center for International Law) profesorius Vedas P. Nandas (Ved P. Nanda) išsiuntė laišką Lietuvos Teisingumo ministrei Mildai Vainiūtei ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulikui išreikšdamas palaikymą Romuvai dėl pripažinimo.
2017 m. gruodžio 9 d. Vilniuje vykusios Romuvos metinės Krivulės išvakarėse Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis be kita ko rašė: „Teikia vilčių tai, kad lietuviai gali laisvai grįžti prie savo istorinių ir kultūrinių šaknų ir atkurti tradicijas – tokias, kaip Romuva, – kurios prisideda stiprinant kultūros vertybes ir pripažįstant gamtos reikšmę mūsų gyvenime“.
2017 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė išvadą Lietuvos Respublikos Seimui „Dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, „kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai“.
2018 m. gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016) balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados.
2018 m. birželio 27 d. Romuvos pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami.
2018 m. birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
2019 m. birželio 25 d. Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.
2019 m. birželio 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas Seimo nariams adresuotame laiške išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tą pačią dieną visi vyskupo teiginiai Seimo nariams skirtame laiške buvo paneigti „Romuvos“ Krivės Inijos Trinkūnienės.
2019 m. Birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.
2019 m. birželio 28 d. Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas (Andras Corban-Arthen) savo viešame pareiškime socialiniame tinkle Feisbuk pasmerkė Seimo „neryžtingumą pripažinti Romuvą oficialia religija Lietuvoje“.
2019 m. birželio 30 d. Romuvos vaidilos, susirinkę į neeilinę Krivulę Vilniuje, aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
2019 m. liepos 1 d. Tarptautinio kultūros studijų centro (International Center of Cultural Studies – ICCS), vienijančio keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas (Shekhar Patel) palaikymo laiške Romuvai be kita ko išreiškė susirūpinimą, kad „vietos katalikų bendruomenės hierarchai aktyviai veikė norėdami sutrukdyti Romuvai siekti oficialaus religijos statuso“ ir padėkojęs Seimo nariams balsavusiems už tai, jog Romuvai būtų suteiktas valstybės pripažinimas, išreiškė viltį, kad jie ir „toliau teiks paramą žengiančiai į priekį Romuvai“.
2019 m. liepos 16 d. Romuva, nesutikdama su birželio 27 dieną Seimo priimtu sprendimu nepripažinti šios bendruomenės, pakvietė pasirašyti peticiją, raginančią persvarstyti priimtą sprendimą, ir pažadėjo savo teises ginti Europos Žmogaus teisių teisme.
2019 m. liepos 22 d. Romuva Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Seimo narį Žygimantą Pavilionį dėl viešų pasisakymų įžeidžiančių ir šmeižiančių Romuvos tikinčiuosius. Seimo komisijai įteiktame skunde rašoma, kad Seimo nario Ž. Pavilionio birželio 27 d. tikrovės neatitinkantys vieši pasisakymai Seime ne tik įžeidė ir apšmeižė Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, bet ir galėjo turėti lemiamos įtakos balsavimui dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai bendrijai.
2019 m. rugsėjo 2 d. Romuva kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, birželio 27 d. Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei 6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).
Žigimantas Pavilionis | penki.lt nuotr.
2019 m. rugsėjo 11 d., Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus. Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva. Už šį sprendimą balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.
2019 rugsėjo 27 d. Lietuvos religijotyrininkų draugija išplatino raštą, skirtą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, LR Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuriame išsakė savo poziciją dėl Seimo sprendimo nepripažinti senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“. Rašte teigiama, jog Seimo sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimo statuso yra neobjektyvus ir diskriminacinis.
2019 m. lapkričio 12 d. Ž. Pavilionio atstovaujama Seimo narių grupė, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBBĮ) nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
2020 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seimo nario Žygimanto Pavilionio skundą prieš Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Ž. Pavilionis prašė teismo panaikinti 2019 m. rugsėjo 11 d. EPK išvadą, kad jis sąmoningai šmeižė ir menkino Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, ir įpareigojimą viešai paneigti šį šmeižtą. Išnagrinėję Ž. Pavilionio skundą VAAT nusprendė, kad Seimo narys viešai „pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, neįvertinęs atsakomybės ir galimų tokios informacijos paskleidimo pasekmių bendrijai „Romuva“. Tačiau teismas patenkino Ž. Pavilionio skundą tą dalimi, kuria jis SEPK buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius apie „Romuvą“. Mat SEPK darbo tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad ji galinti priimti sprendimą „įpareigoti Seimo narį paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
2021 m. birželio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą nustatė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, nesuteikdamas Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.
EŽTT nurodė, kad buvo pažeisti: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. (Minties, sąžinės ir religijos laisvė) kartu su Konvencijos 14 str. (Diskriminacijos draudimas) ir Konvencijos 13 str. (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti „Romuvos“ religiniu pobūdžiu, kad „Romuvos“ atrama visuomenėje yra pakankama, nusprendė, kad „Romuva“ buvo traktuojama skirtingai nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo panašioje situacijoje. EŽTT pabrėžė, kad, Seimas traktuodamas „Romuvą“ skirtingai nei kitas religijas pažeidė vieną iš Konvencijos 14-ojo straipsnio garantų – teisę į religijos laisvę be jokios diskriminacijos. EŽTT sprendime buvo pažymėta ir tai, kad Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas tuo metu, kai vyko pripažinimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai ir, kad tai neprisidėjo prie religinės darnos bei tolerancijos demokratinėje visuomenėje. Teismas priėjo išvados, kad Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą nebuvo neutralūs ir nešališki.
2021 m. gruodžio 7 d. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui (Nr. XIVP-893), siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už šį siūlymą balsavo 41 Seimo narys, 18 balsavo prieš, 18 – susilaikė. Dabar projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Pagrindiniu komitetu lieka šį projektą pristatęs Seimo žmogaus teisių komitetas. Balsavimas už projekto priėmimą numatytas gruodžio 16 d.
2022 m. rugsėjo 29 d. Seimas nepakluso Strasbūro teismui – ir nutarė nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo. 2021 gruodžio 7 d. pateikimo stadiją praėjusiam Seimo nutarimo projektui „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ XIVP-893(2) nebuvo pritarta. Iš 72-iejų balsavime dalyvavusių Seimo narių projektui pritarė – 34 Seimo nariai, prieš balsavo – 19, susilaikė – 18, nebalsavo – 1. Po to pagal Seimo statutą buvo balsuojama dėl šio nutarimo projekto tolesnio likimo. Balsų dauguma buvo nutarta gražinti projektą pagrindiniam (Žmogaus teisių ) komitetui „tobulinti“.
2022 m. spalio 5 d. Romuva kreipėsi į Europos Tarybos Ministrų Komitetą prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Romuva“ prieš Lietuvą vykdymo priežiūrą.
2023 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis be kita ko nustatė, kad Seimo nutarime dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo religinei bendrijai, turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
2023 m. kovo 24 d., Romuva raštu (Nr. 23/02) kreipėsi į katalikų arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, primindama 2023 m. rudenį įvyksiančią Vatikano II Susirinkimo dokumento „Nostra Aetate“ priėmimo 58 metų sukaktį ir tai, kad šiuo dokumentu Katalikų Bažnyčia kitas religines bendrijas pakvietė dialogui, paprašė skirti laiko susitikimui ir su Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovais. Jokio atsakymo nesulaukta.
2023 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl Romuvos pripažinimo ir vėl be jokių teisinių argumentų, o tiesiog vedini savo religinių ar pseudo-politinių įsitikinimų, Seimo nariai valstybės pripažinimo Romuvai nesuteikė. Seimo nariai pažeisdami dabar jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ ir vėl nenurodė jokių Romuvos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad Romuva vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.
2024 m. sausio 15 d. Romuva dar kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. („Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“), 9 str. („Minties, sąžinės ir religijos laisvė”), 14 str. („Diskriminacijos draudimas“) ir 13 str. („Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę“) pažeidimų.
