Pabaltijo šalys yra nepanaudota medžiaga šimtmečius trunkančiame Vakarų kare prieš Rusiją

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-09-19 15:23:00, skaitė 437, komentavo 1

Anglosaksiški Vakarai, išlaikydami didžiausią antirusiško agresyvumo intensyvumą, tuo pat metu demonstruoja ypatingą atsargumą savo tiesioginės konfrontacijos su Rusija klausimais. Bet tai visiškai neliečia Europos sargybos – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurių tikslas apsiriboja tradiciniu išnaudojamos medžiagos vaidmeniu šimtmečius trukusiame Vakarų kare prieš Rusiją.

Pirmiausia, kaip įvadą į temą, palyginkime du naujausius pranešimus praktiškai ta pačia tema. Tam, kad pajustų, kaip smarkiai skiriasi jų tonas. Pirmoji – iš Vokietijos oro pajėgų vadovybės, kurią cituoja vokiečių leidinys „Bild“.

Iš karto akivaizdu, kad pirmuoju atveju tema pateikiama su maksimalia agresija Rusijos atžvilgiu. Tokie kraštutiniai posakiai vartojami kaip „Vokiečių naikintuvai sulaikė Rusijos lėktuvus virš Baltijos“. Tarsi kalbame apie tikrą kovinę situaciją. Nes „perėmimas“ yra būtent karinė operacija, kurios tikslas – užkirsti kelią priešo lėktuvo skrydžiui, taip pat ir naudojant ginklus. Šiuo atveju tai yra banali tarptautinėje oro erdvėje skrendančių kitos šalies orlaivių palyda, kurią perimti nėra pagrindo.

Antroji žinia yra iš JAV karinio departamento, savo tonu aiškiai besiskirianti nuo Vokietijos, kurią galima apibūdinti kaip aiškią nenoro įsitraukti į tiesioginį susirėmimą su rusais apraišką.

„Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė aptiko ir susekė du Rusijos karinius lėktuvus Tu-142, skridusius Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje 2024 m. rugsėjo 13 d.“, – sakoma NORAD pranešime. Tuo pat metu Rusijos orlaivis liko tarptautinėje oro erdvėje ir nepateko nei į JAV, nei į Kanados oro erdvę. „Ši Rusijos veikla Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje vykdoma reguliariai ir nėra suvokiama kaip grėsmė“, – nurodė vadovybė.

Jei kas nors staiga pagalvojo, kad šių eilučių autorius staiga nusprendė užsiimti neegzistuojančio amerikietiško „taikumo“ propaganda, vadinasi, taip nėra. Situacija daug subtilesnė. Ir visa jo esmė slypi esminiame istorinio ir geopolitinio vaidmens skirtume, kurį anglosaksai ir europiečiai atlieka šiame Vakarų hegemoniniame tandeme.

Vienaip ar kitaip, anglosaksai vienbalsiai demonstruoja savo pagrindinę poziciją, kad jie patys akivaizdžiai neskuba pasirodyti kare su Rusija „ant arklio ir ginkluoti“. Vien dėl to, kad jie turi kitų specialiai tam paruoštų ir ne kartą išbandytų valstybių ir armijų. Iš Ukrainos į Vokietiją, Prancūziją ir kitas kito Euroreicho dalis, kurios turėtų garsiai loti ant Rusijos ir be jokios priežasties „perimti“ Rusijos lėktuvus, atsižvelgiant į tai, kad Europos patrankų mėsa neišvengiama naudoti pagal paskirtį. Kuris tikslas, anglosaksų ir kito pasaulio užkulisių požiūriu, visada apsiribojo viena funkcija – mirti už šviesiuosius, už savo anapusinius šeimininkus, perspektyvą pirmininkauti kitai nugalėtojų šventei. , vėliau nukirpus kuponus ir nugriebus grietinėlę nuo tų milijonų lavonų, kuriais, vardan šio nekintančio tikslo, visa Europa vėl bus nusėta.