Vilniaus savivaldybė pristatė sostinės gynybos politikos planą

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2024/07/03/vi... 2024-07-03 20:34:00, skaitė 705, komentavo 3

Vilniaus miesto savivaldybės gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės – civilinės saugos stiprinimo ir paramos gynybai – dalys.

„Kuo būsime stipresni ir geriau pasiruošę, tuo labiau atgrasysime galimą priešą. Prisidėjimą prie gynybos matome kaip visų Vilniaus ir šalies gyventojų bendrą interesą saugesnei ateičiai, o galimybė tai daryti skirtingais būdais rodo, kad miesto gynyboje svarbus kiekvieno indėlis“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Sostinės miesto gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės dalys. Paramos gynybai plano dalį sudaro kontrmobilumo priemonių parko, dronų ekosistemos su nauja skraidymo erdve, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo klausimus apimantis veiksmų planas. Civilinės saugos stiprinimo plane – priedangų tinklo, evakuacijos planų ir bendravimo su miestiečiais klausimai.

Vilniaus kontrmobilumo priemonių įsigijimas

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įsigyti kontrmobilumo priemonių – betoninių kelio užtvarų, betoninių „drakono dantų“ ir plieninių surenkamų „ežių“. Šių priemonių tikslas – esant poreikiui, sukurti didesnę apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti galimą priešo judėjimą. Planuojama, kad kontrmobilumo priemonės bus įsigytos dar šiais metais.

Metalo ir betono užtvarai leistų sukurti nepravažiuojamus ruožus ar lėtesnio eismo zonas prie galimų patikros punktų. Esant poreikiui, kontrmobilumo priemonių kiekis galėtų būti plečiamas.

Daugumą šių priemonių taip pat galima panaudoti ir taikos sąlygomis, pavyzdžiui, pratyboms arba eismui masiniuose renginiuose reguliuoti – tokia praktika buvo taikoma NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.

Nauja bepiločių treniruočių erdvė

Bepiločoao orlaiviai šiuolaikiniame kare atlieka itin svarbų vaidmenį, todėl norime prisidėti prie dronų ekosistemos vystymo Vilniuje.

„Dar šią vasarą įrengsime bepiločių trasą atviroje erdvėje Šeškinės kalvose – ten atsiras pakilimo aikštelės, tinklai, tvoros, kliūtys, tinkama danga bepiločių treniruotėms. Šia erdve galės naudotis visi, kurie ne tik norės treniruotis skraidinti bepiločius, bet ir mokyti kitus“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Ilgainiui bus svarstoma ir dėl vidaus infrastruktūros dronų treniruotėms vykdyti. Įgyvendinamos priemonės prisidės prie dronų ekosistemos kūrimo Lietuvoje, o tai skatina ir Krašto apsaugos ministerija.

Pagalba komendantūroms ir Vokietijos brigados priėmimas

Šių metų balandžio mėn. startavo Krašto apsaugos ministerijos paskelbta registracija į karo komendantūras visoje Lietuvoje. Jų tikslas – vienyti gyventojus, norinčius įvairiais būdais prisidėti prie miesto gynybos.

„Kaip miestas žinome savo vietą gynyboje, tad siekiame ją padėti atrasti visiems norintiems prisidėti. Neseniai savivaldybėje įvykusių pratybų metu realiai ištestavome karo komendantūros veikimą – tai itin aktualu šiuo metu planuojant jas kurti skirtinguose Lietuvos miestuose ir taikos metu. Esant poreikiui, esame pasiruošę suteikti komendantūrai būtiniausią pagalbą, reikalingą infrastruktūrą ir techniką įsikūrimui“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Vokietijos brigados atkėlimas į Lietuvą tikrai didins šalies saugumą ir veiks kaip potencialios grėsmės atgrasymas. Savivaldybė supranta, kad tūkstančių naujų vilniečių apsigyvenimas gali būti iššūkis sveikatos ir švietimo sistemoms, todėl nuolat konsultuojasi su kitomis institucijomis, aiškinasi poreikius ir planuoja savo prisidėjimą.

Naujinamas evakuacijos planas

Karinės agresijos atveju nemažai žmonių tenka išvykti iš miesto. Tinkamas pasiruošimas galimai evakuacijai yra svarbus ne tik dėl žmonių, kurie evakuojasi, saugumo, bet ir dėl tų, kurie lieka mieste bei prisideda prie jo gynybos – jie turi žinoti, kad jų artimieji saugūs.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė įvairiais aspektais vertina evakuaciją ir rengia atnaujintus detalius, efektyvius planus.

Vilniaus gyventojų evakuacijos laikas šiuo metu skaičiuojamas pagal realius vakarinio piko, kai miestas juda lėčiausiai, gatvių laidumo duomenis.​ Šių duomenų pagrindu skaičiuojami galimi automobilių srautai, kelių pralaidumas ir apkrova – analizė leidžia projektuoti ir galimus evakuacijos scenarijus, kurių yra du. Pirmas scenarijus projektuojamas naudojant prielaidą, kad evakuojantis leidžiama naudotis tiltais, antras – kai tiltai yra uždaromi ir evakuacijai nenaudojami. Atitinkamai buvo numatytos 6 evakuacijos kryptys ir keliai.

Tam tikruose evakuacijos maršrutuose yra silpnųjų vietų, vadinamų „butelio kaklelių“, kuriuos išsprendus evakuacijos trukmė galėtų trumpėti. Šios vietos yra identifikuojamos ir bus perduotos tolesniam vertinimui. Nustatytos spragos gali reikalauti ir papildomų investicijų jau dabar – pavyzdžiui, išvažiavimas į Kauną prie Gariūnų yra problematiškas ir būtų prasminga galvoti apie jo platinimą.

Siekiant suvaldyti miesto evakuaciją, svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas – bus rengiami bendri veiksmų planai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Vilniaus apskr. Vyriausiuoju policijos komisariatu, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos raudonuoju kryžiumi.

Priedangų tinklo plėtra

Priedangos yra trumpalaikio (iki kelių valandų) buvimo vietos, skirtos gyventojams oro atakos metu apsisaugoti nuo nuolaužų, skeveldrų ar smūgių bangų. Šiuo metu Vilniuje yra 672 priedangos, kuriose galėtų trumpam pasislėpti apie 50 proc. gyventojų. Nacionaliniu mastu keliamas 60 proc. tikslas Vilniui atrodo per mažai ambicingas – siekiama dar plačiau plėsti priedangų tinklą. Vertinant pirminius analizės rezultatus matome, kad tikslą pasiekti yra realistiška.

Kalbant apie plėtrą, pirmiausia, reikia atsigręžti į tai, kas buvo apleista pastaruosius 30 metų.

Dvigubai daugiau sirenų Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje šiuo metu yra sumontuotos 41 perspėjimo sirenos, kuriomis, skaičiuojama, kad galime perspėti 25,9 proc. registruotų gyventojų. Šią vasarą Vilniuje montuojamos papildomos 52 perspėjimo sirenos – tai vykdoma įgyvendinant PAGD projektą, finansuojamą Norvegijos lėšomis.

Iki šių metų galo planuojamos pratybos, kurių metų sirenos bus testuojamos – tada ir bus skaičiuojamas papildomas jų poreikis.

Vilniečių švietimas apie saugumą

Akivaizdu, kad kuo vilniečiai geriau žinos apie pasirengimą galimos agresijos atveju, civilinę saugą, tuo visi būsime saugesni.

Norime tiek virtualiu, tiek gyvu būdu užtikrinti kuo platesnį gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais: bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, Lietuvos šaulių sąjunga prisidėsime prie gyventojams švietimo, paleisime virtualų testą, skirtą vilniečių žinioms patikrinti.

Kad vilniečiai dar lengviau gautų atsakymus į su saugumu susijusius klausimus, planuojame dar šiais metais sukurti saugumo klausimams skirtą atskirą telefono liniją.

Keičiantis klimatui, didėjant ekstremalių oro sąlygų rizikai, vertinant geopolitines ir atominės elektrinės šalia sostinės galimų incidentų tikimybes, savivaldybė planuoja kurti mobiliąją aplikaciją.

Vertinant potencialius komunikacijos su vilniečiais kanalus, nuspręsta įsigyti rezervinę radijo stoties įrangą, kurią ekstremalios padėties atveju būtų galima panaudoti svarbiausių naujienų sostinėje transliavimui. Vadinamajame išvykimo krepšyje taip pat vienas iš siūlomų daiktų yra radijo aparatas.