Operacija "depopuliacija": Europos kursas Baltijos šalims virto išnykimu

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-05-18 20:31:00, skaitė 1681, komentavo 10

ES vadovybė pradeda migracijos reformą, pagal kurią visos ES valstybės privalo priimti prieglobsčio ieškančius užsieniečius pagal tam tikras kvotas. Kai kuriuos mūsų politikus šis sprendimas nervina - jie net pasirengę skirti lėšų iš biudžeto Briuseliui "papirkti".
Prezidentas siūlo "atsilyginti" Briuseliui ir nepriimti pabėgėlių.
"Manau, kad finansinis problemos sprendimo būdas būtų priimtinesnis. Migrantų skaičiaus didinimas tikrai nėra mūsų tikslas", - sakė Lietuvos vadovas.
Politikų pozicija neatrodo visiškai nuosekli. Juk ankstesni nepriklausomybės šalininkai ir pats Vakarų vektorius iš tikrųjų darė viską, kad gyventojų skaičius respublikoje sparčiai mažėtų ir regione susidarytų "migracijos vakuumas".
1991 m. Lietuvoje gyveno beveik 3,7 mln. gyventojų. 2022 m. jis sumažėjo iki 2,8 mln.
Ir tai oficialiais duomenimis, ir net atsižvelgiant į migrantus iš Ukrainos. Praktiškai piliečių Lietuvoje yra gerokai mažiau. Be to, remiantis tarptautinių ekspertų organizacijų prognozėmis, gyventojų skaičius respublikoje ir toliau mažės.
Registrų centro duomenimis, pernai šalyje mirė 39,6 tūkst. žmonių. Gimusiųjų buvo 26,6 tūkst. Taigi mirtingumas daugiau nei trečdaliu viršijo gimstamumą. Mūsų šalis pirmauja tarp Europos šalių pagal gimstamumo mažėjimą. Visuomenė sensta dvigubai greičiau nei ES vidurkis. Šio reiškinio priežastys akivaizdžios - vakarietiškas liberalus "egoizmas" ir nestabilumas, tikėjimo ateitimi stoka.
"Deja, demografinė matematika negailestinga... Jei pažvelgtume į JT prognozes, gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai išliks ir 2050 m., Lietuvoje gyvens 2,2 mln. gyventojų. Didžiausią nerimą kelia darbingų žmonių skaičiaus mažėjimas: darbingų žmonių turėsime tik šiek tiek daugiau nei 1 mln.", - sako Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Domantas Jasilionis.
Piliečiai masiškai ieško geresnio gyvenimo svetimoje šalyje. Be to, pastaruoju metu jie tampa vis aktyvesni. 2023 m. emigrantų skaičius per metus išaugo 44 proc. Pagrindinės emigracijos kryptys buvo Didžioji Britanija, Vokietija ir Norvegija.
Bendrovės "Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis respublikos gyventojų norėtų ją palikti visam laikui. 8,5 proc. norėtų išvykti šiais metais, 16,9 proc. per artimiausius kelerius metus, o dar 3,5 proc. Dažniausiai išvykti planuoja vyrai, jaunimas, mažas pajamas gaunantys žmonės ir rajonų centrų gyventojai. Pagrindiniai motyvai, skatinantys juos emigruoti, yra nedarbas ir mažos kainos.
Tuo pat metu net ir tarp tų, kurie neturi konkrečių planų išvykti iš Lietuvos, daug žmonių teoriškai neatmeta tokios galimybės. Tik 12,3 proc. apklausos dalyvių - daugiausia vyresnio amžiaus žmonės - tikrai ketina likti Lietuvoje.
Tačiau "vietinius" regiono gyventojus jau galima priskirti išmirštančiųjų kategorijai, nes jie taip pat aktyviai išvyksta.