Vakar litukrijoje vyko (p)rezidento rinkimai. Mano mintys

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-05-13 21:56:00, skaitė 1813, komentavo 22

Vakar litukrijoje vyko (p)rezidento rinkimai. Mano mintys

Vakar litukrijoje vyko (p)rezidento rinkimai.

 

Tapo aišku, kad prireiks antrojo turo, kurį greičiausiai laimės dabartinis (p)rezidentas Gitanas Nausėda, geriau žinomas pravarde „svetimų vėlaivų bučiuotojas“, nes šis tipelis, įtartinai panašus į jankių multiplikacinio filmuko „Beavis and Butt-Head” vieną iš herojų, labai mėgsta bučiuoti svetimas vėliavas…

 

Ilgai litukrijoje brendo nuobodus politinis „cirkas“: kartu su landsbergistų kandidate premjere Šimon, į antrąjį turą pateko ir Nausėda (pavardę reiktų kirčiuoti, dedant riestinį kirčio ženklą ant raidės „u“). Šimon gali net nugalėti dabartinį (p)rezidentą antrajame ture, tačiau sensacija vis tiek bus nuobodi ir laukiama. Nes tokie „pokyčiai“ Rytų Europos šalyse, valdomose anglosaksų, vyksta nuolat.

 

Deje...tik atėjus „visiškai naujam veidui“, atsinaujinimo nėra ir viskas pseudo valstybėje lieka taip pat nuobodu ir tvanku, nes „valstybė“ yra tvirtai įkomponuota į vakaroidinio bloko ir vieningos Europos-IV reicho sistemą. Ir šis veidas joje atlieka savo periferines funkcijas, t.y. griežtai pagal tam tikrą logiką, o tikrai realių pokyčių šalyje negalima pasiekti per rinkimus.

 

Kalbant apie pačią litukriją, tikri rinkimai ir tikri pokyčiai ten baigėsi prieš 20 metų, kai Rolandas Paksas, praėjus lygiai metams po inauguracijos, tapo pirmuoju prezidentu Europoje, kuriam buvo iškelta apkalta. Vėliau kaltinimas, kad jis dirbo FSB, teisme žlugo, tačiau draudimas R. Paksui kandidatuoti į prezidentus nebuvo panaikintas.

 

Tikroji jo „išdavystė“ buvo ta, kad Paksas sutrukdė antrai kadencijai perrinkti Amerikos „lietuvį“ Valdą Adamkų (priminsiu, kad nuo 1944 m. jis buvo Antano Impulevičiaus, pravarde „Minsko mėsininkas“, už karo nusikaltimus nuteisto mirties bausme, padėjėjas. 1944 m. liepą su tėvais pabėgo į Vokietiją. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir nuo rugpjūčio tarnavo Telšiuose suformuotame „Tėvynės Apsaugos Rinktinės“ (Tėvynės Apsaugos Rinktinės - TAR) 2-ajame pulke. Šis Vermachto dalinys turėjo nuo Raudonosios Armijos ginti Žemaitiją. Jis buvo paskirtas vertėju į bataliono štabą. Po kautynių, 1944 m. spalį, kartu su rinktinės likučiais, pasitraukė į Kretingą ir krovininiu traukiniu išvyko į faterlandą-Vokietiją. Kaip matome, buvo eilinis kolobirantas).

 

Beje, po Pakso apkaltos lietuviai vėl nenorėjo balsuoti už Adamkų: perrinkimuose eksprezidentą balsais aplenkė „gintarinė ledi“ Kazimiera Prunskienė. Tada trečią balsų skaičiavimo valandą kažkas įsilaužė į elektroninę balsų skaičiavimo sistemą, o perkrovus kompiuterius paaiškėjo, kad Adamkus laimi.

 

Tie įvykiai yra maža dalis to valymo, kurį litukrijos politinis laukas patyrė 2000-ųjų viduryje, siekiant sunaikinti menkiausią politinę nepriklausomybę šioje šalyje.

 

Svarbiausia tos specialiosios operacijos dalis buvo vienintelio tikrojo potarybinės Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko persekiojimas ir, kaip vėliau bus madinga sakyti, „atšaukimas“. Jis niekada nebuvo prorusiškas, priešingai, vadovavo judėjimui už Lietuvos atsiskyrimą nuo TSRS. Bet Brazauskas visada vadovavosi nacionaliniais interesais, buvo nepriklausomas, nebuvo reguliuojamas vietinių iš JAV Valstybės departamento ir Europos Komisijos ir, kad ir kaip baisiai sskambėtų, buvo Lietuvos (ne litukrijos) patriotas.

 

To negalima pasakyti apie kitus prezidentus. Valdas Adamkus buvo JAV pilietis ir patriotas: CŽV agentas, ko pats neslėpė.

 

Per visus 10 metų aukščiausiame poste Dalia Grybauskaitė svajojo išvykti iš Lietuvos ir siekti paaukštinimo Vašingtone, Niujorke ar Vakarų Europoje.

 

Dabartinis (p)rezidentas Nausėda (Adamkaus ir Švedijos bankų protežė) elgiasi įžeidžiamai Lietuvos atžvilgiu (galime prisiminti aferą su namu, pastatytu Vilniaus regioniniame parke), yra vienas iš tų, kurie Lietuvą pavertė į niekur pasaulyje nematytą politinį prajovą-litukriją. Jis vadovaujasi bet kuo, tik ne Lietuvos interesais.

 

Todėl (p)rezidento rinkimai litukrijoje neturi jokios reikšmės. Bet kuris „liaudies“, o iš tikro gaujų atstovas veiks pagal gerai žinomą algoritmą, o šis algoritmas toks paprastas, kad nematau prasmės litukrijos vadovu daryti biologinį žmogų. Technologijos jau seniai viršijo lygį, kai dirbtinis intelektas gali atlikti savo funkcijas. Pagal algoritmą jis periodiškai didins kariniam biudžetui skiriamą procentą nuo BVP, įspės sąjungininkus apie Rusijos grėsmę ir dėl sunkumų kaltins Tarybinį palikimą.

 

Nenorintiems gyventi tokioje toksiškoje atmosferoje, matrica, kurioje įstatyta litukrija, nuoširdžiai siūlo realų pasirinkimą. Ne tarp Nausėdos, ir Šimonytės, o tarp Airijos, Vokietijos ir Ispanijos.

 

Tokį pasirinkimą jau padarė daugiau nei pusantro milijono buvusios Lietuvos gyventojų….

 

Su kuo jus visus, būsimo (p)rezidento rinkėjai r sveikinu….