Būkite prakeikti, karo krankliai!
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-04-08 02:44:00, skaitė 1526, komentavo 6
Aš karo kurstytojams nejaučiu neapykatos, tik man jie sukelia tokį patį jausma, kaip daugelį metų nevalyta lauko išvietė ir iš jos besiveržianti fekalijų smarvė. Štai toks mano suvokiamas karo kurstymo dvokas periodiškai skleidžiamas LRT, kai ji transliuoja vienos, galimai apsivogusios, švediškos fekalijos kliedesius (12:40 min.).
Tik paklausykite, ką kliedi šitas nužmogėjęs karo kurstytojas, nekenčiantis Lietuvos ir norintis ją sunaikinti (žiūr.nuo 22 min.):
Tai ne vienintelis dvokiantis daiktas. Tokių Europoje šiandien apstu. Gal kalti narkotikai, gal lytiniai iškrypimai, švabizmas?
Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui į Ukrainą nepritaria, apie 15 proc. – pritaria, tačiau tik tokiu atveju, jei tą darytų ir sąjungininkai, dar panašiai tiek – pasisako už karių siuntimą, tačiau tik tam, jog būtų apmokyti ukrainiečiai.
Nors sisteminėje žiniasklaidoje vyrauja karo krankliai, tačiau ši apklausa rodo, kad dauguma Lietuvos visuomenės dar neišprotėjusi.
Neišprotėjusi išlieka ir alternatyvi Lietuvos žiniasklaida. Štai vienas iš pavyzdžių - "Komentaras TV" :
Kategoriškai prieš Lietuvos dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainoje pasisako ir pretendentas į LR Prezidento postą prof.Eduardas Vaitkus. Ketinu balsuoti už šį išsilavinusį ir protingą kandidatą, kuriam VRK nuolatos trukdo pasinaudoti konstitucine teise: nespausdino programos, bando ieškoti užslėptos reklamos.
O ką apie karo kranklius mano proto nepraradę amerikiečiai? Vienas iš tokių JAV politikas Brandon Smith. Žemiau pateikiu jo straipsnio, šiandien paskelbto JAV portale "Zerohedge" vertimą.
Trečiasis pasaulinis karas neišvengiamas - štai kodėl jo neįmanoma išvengti
Jei jums atrodo, kad globalistai šiomis dienomis iš tikrųjų labai siekia Trečiojo pasaulinio karo, esate ne vieni.
Per pastaruosius kelis mėnesius ne kartą Europos ir JAV pareigūnai užsiminė apie naujo karinio projekto galimybę, ES atvirai prakalbo apie sausumos pajėgų dislokavimą Ukrainoje, NATO pareigūnai nedviprasmiškai pareiškė, kad NESUTINKA su pralaimėjimu Ukrainoje rusams, o Kremlius dar kartą perspėjo, kad Vakarų kariuomenei įsitraukus į karą, ant stalo bus padėtas branduolinis ginklas. JAV vyriausybė neseniai pareiškė, kad Ukraina įstos į NATO, o tai yra raudona linija smėlyje Rusijai.
Dar yra Izraelis ir Gaza. Prieš kelis mėnesius įspėjau savo straipsnyje "Tai spąstai! Paskutinio karo Artimuosiuose Rytuose pasekmių banga", kad karas Gazoje išsiplės į daugiafrontinį konfliktą, į kurį tikriausiai įsitrauks ir Iranas. Taip pat įspėjau, kad Izraeliui būtų naudinga, jei į karą įsitrauktų Iranas, nes tai priverstų JAV tiesiogiai įsitraukti į karą. Be abejo, Iranas jau ir anksčiau per Libaną vykdė tarpinius išpuolius prieš Izraelį, tačiau Izraelio išpuolis prieš Irano "ambasadą" arba diplomatinę stotį Sirijoje iš esmės užtikrina, kad dabar Iranas tiesiogiai imsis smūgių prieš Izraelio taikinius.
Kitaip tariant, panašiai kaip Pirmojo pasaulinio karo atveju, padėtį eskaluoja politinis elitas, nepaisant to, kad plačioji Vakarų visuomenė vis labiau nepritaria dalyvavimui konflikte. Globalistai nori mus pasiųsti į karą, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Kiekvienas iki šiol jų priimtas sprendimas daro neįmanomą taikų sprendimą.
Viena gelbėjimosi priemonė, kuri galbūt yra nauja visoje geopolitikos istorijoje, yra ta, kad visuomenė kur kas labiau prabudo ir supranta, kad nebūtinai jos "pareiga" yra aklai eiti kariauti, kai jų vyriausybė ragina tai daryti. Socialinė žiniasklaida taip pat suteikė platformą žmonėms plačiai išsakyti savo susirūpinimą dėl karo, o anksčiau prieštaraujantys jautėsi izoliuoti.
Akivaizdu, kad kai kurie iš jų yra pagrįsti vien baime - didelė dalis Z kartos atstovų yra psichiškai ar fiziškai nepasirengę eiti į karą, todėl daugiau nei 70 proc. potencialių naujokų kariuomenėje atmetami dar prieš patekdami į parengiamąją stovyklą. Dauguma tų pačių jaunuolių, kurie savo socialinės žiniasklaidos profiliuose skelbia Ukrainos vėliavas ir stačia galva įsitraukia į antirusišką retoriką, tačiau dabar, kai jiems iškilo galimybė paaukoti save už Ukrainą, jie yra pikti ir išsigandę.
Tačiau taip pat yra didelis pajėgių (ir daugiausia konservatyvių) vyrų, turinčių patirties ir gebėjimų kovoti, kurie vis dar nenori turėti nieko bendra su Ukraina. Priežastis paprasta: Jie mano, kad kraštutinių kairiųjų Vakarų vyriausybės ir globalistai nori juos panaudoti kaip patrankų mėsą, kad jais atsikratytų. Kai jie bus panaudoti kare, neliks nė vieno, kuris galėtų pasipriešinti kairiųjų perversmui namuose.
Daugumai mūsų Amerikoje Ukraina nesvarbi, o nuo karų Artimuosiuose Rytuose mes pavargome. Nesvarbu, ar tai būtų kairieji, ar dešinieji, mes nesame suinteresuoti už juos kariauti. Bet tai neturės didelės reikšmės, bent jau kalbant apie pasaulinio karo prevenciją.
Europiečių baimės kurstymas
Karas su Rusija labiau priklausys nuo Europos, o ne nuo JAV dalyvavimo. Nors JAV yra didžiausia ginkluotės tiekėja Ukrainai, manau, kad galutinis tikslas yra integruoti Europos karius į Ukrainos frontą, o tai automatiškai reikštų pasaulinio karo paskelbimą.
Karių iš Europos mobilizacijos pagrindas yra "domino teorijos" propaganda. Šiek tiek jos esame girdėję čia, Amerikoje, bet toli gražu ne tokiu lygiu, kaip ES gyventojai. Vyriausybės tvirtina, kad Rusijos tikslas - išvalyti Ukrainą kaip kelią įsiveržti į likusią Europą. Tai tas pats teiginys, kuriuo buvo pateisinamas JAV karas Vietname: "Jei leisime vienai šaliai pasiduoti priešui, visos aplinkinės šalys taip pat pasiduos".
Tiek Ukrainos, tiek NATO vadovybė siūlo tęsti karą Ukrainoje, kad ją būtų galima sulaikyti. Nebuvo jokių rimtų diskusijų apie diplomatiją, o tai yra visiškai keista, turint omenyje, kad tai susiję su tokiais dalykais. Pasiūlymas dėl taikos turėjo būti pradėtas svarstyti vos prasidėjus karui ir turėjo būti nuolat dedamos pastangos susitarti. Vietoj to net ir ribotos taikos derybos buvo sužlugdytos joms dar neprasidėjus.
Karinis šaukimas Europoje yra daug labiau tikėtinas, atsižvelgiant į socialistinį gyventojų pobūdį ir į tai, kad tik nedidelė dalis civilių gyventojų yra ginkluoti, kad galėtų apsiginti. Net ir esant visuomenės protesto judėjimui, beveik neabejoju, kad ES vyriausybės sugebės užsitikrinti pakankamai dideles pajėgas, kurias galėtų nusiųsti į Ukrainą ir eskaluoti karą.
Remiantis įrodymais, akivaizdu, kad dalis NATO karių jau buvo dislokuoti Ukrainoje ir jau kurį laiką ten yra. Kaip jau esu pažymėjęs ankstesniuose straipsniuose, pirmojo Ukrainos kontrpuolimo metu naudotos strategijos buvo pernelyg pažangios, kad Ukrainos kariai ir vadovybė galėtų jas įgyvendinti be pagalbos. Ypač prieštankinė taktika buvo labai gerai pažįstama; ji buvo panaši į JAV ir Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų naudojamą taktiką. Nenuostabu, kad kai tik sumažėjo užsienio samdinių verbavimas, Ukrainos pagreitis išblėso.
Rusai greičiausiai gerai žino šią situaciją, tačiau kol mažesnės karių grupės gali būti siunčiamos prisidengiant samdinių pajėgomis, jie nedaug ką gali padaryti. Didesnį nerimą kelia atviras NATO batalionų dislokavimas.
Domino naratyvas neturi jokio pagrindo. Nuo konflikto pradžios Rusija nė karto nenurodė, kad ketina įsiveržti į ES. Tiesą sakant, V. Putinas jau seniai pareiškė, kad karas Ukrainoje yra susijęs su Donbaso regiono separatistų apsauga nuo Ukrainos keršto ir su nuolatiniu NATO ginkluotės eskalavimu.
Atmetus mano įtarimus dėl V. Putino ryšių su globalistais, jei žvelgtume į karą iš ekonominės naudos analizės pozicijų, Rusija iš tiesų neturi jokios naudos grasindama Europai.
Be to, yra logistikos problema. Jei Rusija tariamai kovoja Ukrainoje, kaip ji galėtų turėti priemonių kovoti išplėstame fronte prieš bendrą Europos ir JAV karinę galią? Vienintelis galutinis rezultatas būtų branduolinis karas, kurį pralaimėtų abi pusės. Tačiau jei pažvelgtume į situaciją objektyviai, matytume, kad yra grupė žmonių, kurie gali daug laimėti...
Spartėja išpuoliai prieš Rusijos vidaus reikalus
Per pastarąjį mėnesį padažnėjo mažesni išpuoliai prieš Rusijos tiekimą, taip pat civilius gyventojus. Per teroro išpuolį Maskvoje (dėl kurio JAV žvalgyba kaltina ISIS) žuvo mažiausiai 130 žmonių, o bepiločių lėktuvų atakos kelia grėsmę naftos saugykloms ir kitiems ištekliams. Didžiojoje karo schemoje šie išpuoliai yra nereikšmingi, tačiau dėl jų neabejotinai bus intensyviai bombarduojami Ukrainos miestai ir dar labiau sutrikdyta Ukrainos infrastruktūra. Bus sugriauta elektros, vandens ir kitų komunalinių paslaugų sistema ir kils išteklių krizė.
Palyginti su JAV invazija į Iraką, Rusijai pavyko išlaikyti labai mažą civilių aukų skaičių Ukrainoje. Tačiau kiekvienas naujas išpuolis Rusijos teritorijoje skatina didesnį Rusijos atsakomąjį smūgį. Galbūt tai ir yra tikslas - priversti rusus sutriuškinti didesnį Ukrainos gyventojų centrą ir taip suteikti NATO pretekstą siųsti karius į regioną.
Iranas ir naftos poreikis
Artimuosiuose Rytuose pagrindinis tarptautinio dalyvavimo veiksnys yra nafta. Visi tai žinome. Tačiau prieiga prie naftos nėra galutinis karo Gazoje tikslas, o tik mechanizmas, padedantis JAV įsitraukti į karą.
Pakartosiu, kad man nesvarbu, kuri pusė pradėjo kovą ir kiek toli istorijoje tariamai siekia konfliktas. Tai nesvarbu. Žinau tik tai, kad "Hamas" pradėjo šį konkretų karą, žudydama civilius Izraelyje, o jūs neturėtumėte pradėti karo, jei nesate pasirengę prisiimti pasekmių. Vis dėlto man įtartina, kad Izraelio gynybos priemonės buvo tokios nenaudingos, kad jie visiškai nežinojo apie "Hamas" įsiveržimą, kol nebuvo per vėlu.
Bet kokiu atveju gaisras garantuotai pritrauks kitus stambesnius karinius elementus. Dabar į kovą įsitrauks Iranas, nėra jokio būdo to išvengti. Pirmiausia tai gali įvykti ekonominio karo forma, o labiausiai tikėtinas taikinys - Ormūzo sąsiauris. 30 % pasaulio naftos srauto sustabdymas Vakarams būtų pražūtingas. Taigi, tokiu būdu Amerikos įžengimas taip pat garantuotas.
Infliacijos veiksnys, JAV rinkimai ir nauda globalistams
Džo Baidenas pastaruosius trejus metus stengėsi manipuliuoti naftos kainų mažėjimu, išmesdamas į rinką strategines atsargas. Dirbtinai palaikydamas mažas naftos kainas, jis palaiko mažas energijos kainas, o palaikydamas mažas energijos kainas mažina vartotojų kainų indekso augimą.
Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos naftos saugyklas pastarąjį mėnesį padėjo padidinti dujų kainas būtent todėl, kad Vakarų šalys vis dar perka rusišką naftą užpakaliniais kanalais. Negalima tiesiog nutraukti vieno didžiausių pasaulyje energijos tiekėjų tiekimo be didžiulio poveikio kainoms degalinėse. Šie išpuoliai atskleidžia, kokia jautri yra naftos rinka menkiausiai grėsmei tiekimui.
Bet koks didesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose užtvirtins sandorį, ir dujų kainos sprogs. Infliacija bus ne tik J. Bideno prezidentavimo mirtis (jei prezidento rinkimai vis dar bus svarbūs), bet ir apskritai kairiųjų ir globalistų mirtis, jei tik jiems nepavyks atidėti didesnės ekonominės nelaimės, kol jie turės atpirkimo ožį, arba kol galės pradėti didžiulį karą.
Atpirkimo ožiu taps arba Trumpas ir konservatoriai, arba Rusija ir BRICS (arba abu). Jei 2025 m. Trampas pakeis Bideną, tuomet krachas bus greitas ir užtikrintas, o dėl jo bus apkaltinti konservatyvūs judėjimai. Jei Bidenas liks, krachas bus lėtesnis, bet vis tiek smogs stipriai, kai dėl jo bus galima apkaltinti besiplečiančius karus.
Tada yra scenarijus, kad globalistai užsitikrins karą PRIEŠ įvykstant rinkimams. Galbūt siekdami užkirsti kelią balsavimui arba jį atidėti. Galbūt ketinant sukelti pakankamą chaosą, kad balsavimą būtų galima suklastoti arba sudaryti įspūdį, kad jis buvo suklastotas, ir sukelti pilietinius neramumus. Galbūt siekiant paskelbti karo padėtį.
Akivaizdu, kad tai naudinga globalistams: arba neleisti konservatoriams perimti valdžios, arba įtraukti konservatorius į pasaulinę nelaimę, dėl kurios jie galiausiai bus apkaltinti. Nepamirškite, kad dabar bet koks konservatyvus / nepriklausomas pasipriešinimas globalistiniam establishmentui gali būti apkaltintas "Rusijos sąmokslu".
Kokia to vertė? Na, tai sena kovotojų už laisvę demonizavimo strategija - jei visuomenė juos laikys bendrapiliečiais, kovojančiais už savo teises, jie gali būti laikomi didvyriais. Tačiau jei jie vaizduojami kaip užsienio užpuolikai ir teroristai, siekiantys destabilizuoti visuomenę, tuomet visuomenė juos laiko piktadariais. Tai tik dar vienas privalumas, paaiškinantis, kodėl globalistai, atrodo, taip siekia sukelti pasaulinį karą.
Manau, kad isteblišmentas taip atkakliai siekia Trečiojo pasaulinio karo iš dalies dėl artėjančių rinkimų, taip pat dėl to, kad jų klastinga darbotvarkė žlugo. Kovidų užrakinimas ir vakcinų pasų sistema buvo didelis jų žaidimas, kuriuo jie siekė sukurti nuolatinę autoritarinę aplinką, galinčią sutriuškinti konservatyvias grupes, kurios atsisakė paklusti. Ir nesvarbu, kaip tai bepavadintumėte, jie negavo to, ko norėjo. Pasaulinis karas yra natūralus planas B.
Svarbu suprasti, kad kiekviena globalistų sukurta krizė skirta laisvai mąstantiems žmonėms sunaikinti. Tikrasis taikinys yra ne Rusija ar Iranas; jie yra periferija. Šiais įvykiais siekiama sukurti tironijai palankią aplinką, jie veikia kaip priedanga suprojektuotam ekonomikos žlugimui ir kaip priedanga Tikrajam karui prieš tuos žmones, kurie vis dar gina laisvę.
Galima sakyti, kad trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, bent jau ekonomine prasme. Taip pat labai abejoju, kad globalistų galutinis tikslas yra pasaulinis apsikeitimas branduoliniais ginklais; kam dešimtmečius kurti didžiulį kontrolės tinklą, kad per kelias sekundes jis visas išgaruotų? Tačiau manau, kad kinetinio karo pavojus smarkiai išaugo ir kad JAV ir Europos piliečiai tiesiogiai nukentės. Prireiks didelio pasipriešinimo judėjimo, kad pakeistume kelią, kuriuo esame verčiami eiti, ir viskas dar labiau pablogės, nei pagerės.