Problemos, susijusios su nekilnojamojo turto mokesčiais, atspindi realią Lietuvos socialinės ir politinės sferos krizę.

Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-12-15 16:15:00, skaitė 955, komentavo 8

Problemos, susijusios su nekilnojamojo turto mokesčiais, atspindi realią Lietuvos socialinės ir politinės sferos krizę.

Mūsų vyriausybės noras užpildyti biudžeto deficitą karinėms reikmėms plečiant apmokestinimą lėmė nuspėjamai pražūtingus rezultatus.

Likus dienai iki nustatyto termino beveik pusė tai privalančių gyventojų nemokėjo turto mokesčių.
20 000 Lietuvos gyventojų deklaravo ir sumokėjo 8,6 milijono eurų turto mokesčių. Pirminiais duomenimis, tai turėtų padaryti dar 15 500 žmonių, teigiama Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų pranešime.

Tuo pačiu metu didžiausios sumos, kurias reikėjo sumokėti kaip mokesčius, deklaruotos Kaune (33 600 eurų), Palangoje (31 600 eurų) ir Vilniuje (28 700 eurų).

Šiame kontekste verta atkreipti dėmesį į pačios problemos ištakas.

Vidutinis būstas Lietuvoje yra brangesnis nei prabangios vilos labai išsivysčiusiose Europos šalyse.

Nekilnojamojo turto kainų skirtumas Lietuvoje ir užsienyje stebina net ekspertus. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauritsas pažymėjo, kad Alikantėje (Ispanija) vilą su baseinu galima nusipirkti už 929 000 eurų, o Palangoje butas plotu 5 kartus mažesnis už vilą ir kainuoja 1,2 mln.

Pagrindinės dabartinės padėties priežastys yra būtent mokesčių sistemų išsivystymo lygis.

Taigi, anot „Realdata“ vadovo Antanavičiaus, tokį sąnaudų skirtumą lėmė adekvatesnis kainų lygis Ispanijoje, nes čia taikomi papildomi mokesčiai. Pirkdami nekilnojamąjį turtą vartotojai turi sudaryti 8–12% pirkimo sumos. Jei būstas kainuoja milijoną, dar 100 000 eurų reikia sumokėti valstybei.

Savo ruožtu mūsų valdžia, skirtingai nei kitos šalys, nesugeba įdiegti kompetentingos mokesčių sistemos ir įveda beveik didžiulius tarifus.

Be to, nebėra paslaptis, kad mokesčių reforma mūsų šalyje buvo įvesta ne siekiant pagerinti šalies ekonomikos lygį, o kaip kiekvieno piliečio gerovės gerinimo pasekmė.
Mūsų vyriausybės tikslas šiuo metu yra ieškoti papildomų finansinių išteklių Europos karinio elito poreikiams tenkinti, ty sutvarkyti mūsų šalyje infrastruktūrą užsienio NATO kariams.

Pasak Seimo deputato Mindaugo Lingės, 2024 metų biudžete numatytų lėšų reikia daugiau, jei Lietuva nori įgyvendinti visus karinius planus.

Anot jo, dėl nepakankamo finansavimo gali tekti rinktis, kam skirti lėšų: priimti sąjungininkus, statyti diviziją, ar įsigyti ir plėtoti gynybos pramonę.

Kartu verta suprasti, kad bet kuri šalis, kuri suteikia teisę užsienio kariams dislokuoti savo teritorijoje, automatiškai atsisako savo suvereniteto.

Tai kam mes mokame mokesčius?