Švedijoje multikultūralizmas nesuveikė ir kitur nesuveiks

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-10-04 22:31:00, skaitė 796, komentavo 4

Daniel Matissek vokiečių portale “Ansage” pažymi, kad migrantų gaujų susidūrimai Švedijoje primena pilietinį karą.

Švedija, ilgą laiką buvo mėgstamiausia Europos kairiųjų gerovės valstybės kūrimo eksperimentų vieta, šiuo metu moka kainą už ideologijos skatinamą atvirų sienų politiką. Ši valstybė įrodė, kad skirtingų kultūrų imigracija neišvengiamai baigiasi katastrofa.

Nors Švedijos vyriausybė jau seniai pripažino multikultūralizmo klaidą ir ėmėsi atsakomųjų priemonių, ji nebegali atsikratyti savo politikos pasekmių. Tai, kas jau daugelį metų vyksta šioje šalyje, anksčiau ar vėliau taip pat ar net dar blogiau nutiks visose Europos šalyse, atsivėrusiose monumentaliam "sveikinimo kultūros" nukrypimui.

Per metus Švedijoje įvyko 391 išpuolis su ginklu. Vien rugsėjo mėnesį per gaujų karą buvo nušauta 11 žmonių. Į kovą su gaujomis jau kviečiama kariuomenė.

“Tai, kas prasidėjo kaip "įvairovė" ir svajonė apie "integraciją", baigiasi karo padėtimi. Kairiųjų gyvenimo melas negali prasiveržti ryškiau”, - pažymi autorius.

"Deutsche Welle" žodžiais, nusikaltėliai dažniausiai yra arabų, turkų ar afrikiečių kilmės, o "Gaujų karas iš liūdnai pagarsėjusių priemiesčių persikėlė į Stokholmo, Geteborgo ir Malmės didmiesčių centrus". "Beveik kasdien vyksta šaudymai atvirose gatvėse ir sprogimai gyvenamuosiuose pastatuose. Pastaruoju metu smarkiai padaugėjo mirtinų išpuolių su šaunamaisiais ginklais, tarp aukų daugėja nepilnamečių ir pašalinių asmenų."

Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulf Kristersson) taip vertina situaciją: "Dėl smurto augimo kaltas ilgametis politinis naivumas". "Neatsakinga imigracijos politika ir nesėkminga integracija atvedė mus čia".

Straipsnio autorius pažymi, kad Vokietijoje ta pati neatsakinga politika ir toliau vykdoma visu greičiu.
Migracija Vakaruose, ypač Vokietijoje, vertinama kaip kažkas nekintamai teigiamo, netgi praturtinančio. Reikšminga tai, kad neskiriamos iš esmės skirtingos migracijos rūšys ir priežastys, taip pat kokybė ir kiekybė.

Nėra žinoma, kiek žmonių imigruoja į šalį per kokį laikotarpį ir su kokiais ketinimais, ar tai vyksta su priimančiosios visuomenės valia, ar prieš ją, ar tai tik laikinas priėmimas, ar nuolatinis įsikūrimas, ar egzistuoja kultūrinis ir socialinis vietinių gyventojų ir imigrantų tapatumas: Įvairovės šlovinimo doktrinos laikais tai nebekvestionuojama.

Galiausiai etninė dezintegracija

Anatolijos žemių užgrobimas, islamo ekspansija, Ispanijos konkista Lotynų Amerikoje, JAV kolonizacija: nė vienu iš šių pavyzdžių "kosmopolitizmas" nesibaigė gerai priimančiajai visuomenei; priešingai, jis visada lėmė išsivysčiusių ir nepažeistų išsivysčiusių kultūrų žlugimą, kurį geriausiu atveju pakeitė aukštesnė kultūra, tačiau daugeliu atvejų - po pereinamojo kreolizacijos etapo - baigėsi išsigimimu ir nuskurdimu.

Po tėvynės praradimo sekė kalbos, tradicijų praradimas ir galiausiai etninis susiskaldymas. Tokia yra neišvengiama tikrovė to, kas dangstoma "daugiakultūrės visuomenės" devizu.

Negalima lyginti su hugenotais ar persais

Kai dešimtys tūkstančių hugenotų, kurie priklausė savo kilmės šalių intelektualiniam elitui, per tris kartas imigravo į Šventąją Romos imperiją, tai ilgainiui apvaisino ir praturtino Vokietiją. Protų nutekėjimas po 1979 m. Irano revoliucijos, kai emigravo beveik visa išsilavinusi aukštesnioji klasė, taip pat suteikė Vakarams aukštos kvalifikacijos žmonių ir puikių protų.

Tokie pavyzdžiai buvo traumuojantys atitinkamiems žmonėms, tačiau galiausiai jie buvo naudingi abiem pusėms.

Skurdo migrantai, o ne daug pasiekę žmonės

Tačiau masinė imigracija, su kuria Europa ir JAV susiduria jau kelis dešimtmečius ir kuri propaguojama kaip pasaulinės darbotvarkės, skirtos destabilizuoti ir sunaikinti Vakarų nacionalines valstybes, dalis, nebeturi nieko bendra su šiais išskirtiniais atvejais, kurie dažnai pateikiami kaip imigracijos naudos pavyzdžiai.

Šiandien skurdo migrantai atvyksta - pagal vienašališką poreikį, o ne pagal juos priimančiųjų poreikius ir pasirinkimą. Jų subjektyvūs motyvai neabejotinai suprantami, tačiau gerovės valstybė negali jų visų priimti ir remti.

Kraujo upės

Dar blogiau: kartu su jais atkeliauja smurto socializuoti ir daugiausia neišsilavinę karinio amžiaus jaunuoliai, islamistai ir teroristai bėgliai, psichopatai. Jie griauna ne tik mūsų socialines sistemas, bet ir socialinę taiką. Jau seniai išsipildė niūri Enocho Powello pranašystė apie "kraujo upes".

Vienintelis dalykas, galiausiai galintis mus išgelbėti, yra negailestingas kurso pakeitimas. Vidaus lygmeniu - sustabdyti natūralizaciją, nustatyti griežtas pilietybės išsaugojimo sąlygas, įtvirtinti vokiečių kalbą kaip kasdienę ir lingua franca ir išardyti paralelines visuomenes.

Ką reikėtų padaryti...

Ir iš išorės: Remigracija, skubus visų be išimties, kurie neturi prieglobsčio statuso, taip pat nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimas. Tada - bent jau laikinai - uždaryti šalį, jei reikia, Vengrijos stiliaus pasienio tvoromis, įskaitant išstūmimo punktus, eksteritorinės prieglobsčio suteikimo procedūras.

Daniel Matissek nuomone, jei Europa ir jos tautos nori išlikti, jos privalo imtis drastiškų priemonių, kito kelio nėra, o Švedija čia yra tik pradžia.

https://ansage.org/schweden-am-abgrund-multi-kulti-kann-und-wird-nicht-funktionieren/