Ramūnas Aušrotas. Mitai apie Stambulo konvencijos ratifikavimą
Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: https://www.propatria.lt/2023/... 2023-05-12 17:14:00, skaitė 553, komentavo 4
LRT skambiai skelbia, kad EP ratifikavo Stambulo konvenciją.
Kaip visada su LRT, tiesa nepasakoma iki galo. Arba pasakoma mažosiomis raidėmis.
O velnias, kaip žinoma, slypi detalėse.
Taigi, skaitome tai, kas parašyta mažosiomis raidėmis.
O ten parašyta, jog „EP nariai pritarė ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos KIEK TAI SUSIJĘ su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (464 balsai už, 81 prieš, 45 susilaikius) bei su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais (472 balsai už, 62 prieš, 73 susilaikius).“
Taigi, EP pritarė prisijungimui ne Stambulo konvencijos ne visa, bet ribota apimtimi, tiek kiek konvencijos įgyvendinimas yra susijęs su išimtine išorine kompetencija, kurią apibrėžia Sutarties dėl ES veikimo 3 str. 2 d.
Kitaip tariant, tai yra politinis kompromisas, kurį pavyko pasiekti.
Reikia priminti, kad priėmus Stambulo konvenciją, buvo tikimasi, kad ją ratifikuos visos ES šalys narės, o taip pat, kad prie jos prisijungs ir ES.
Ir nors konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, per dvylika metų nuo jos priėmimo, ją ratifikavo tik 21 ES valstybė narė. Šešios ES valstybės narės (Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija) jos neratifikavo, remdamosi konvencijos turinio teisiniu neapibrėžtumu ir nesuderinamumu su jų konstitucine sistema.
Konvencijos neratifikavus visoms ES šalims narėms, iškilo klausimas ar ją gali ratifikuoti ES. Taip pat kilo klausimas, kokiu teisiniu pagrindu ES gali priimti šį sprendimą (kompetencijos klausimas) ir ar yra būtina, jog sprendimas konvenciją ratifikuoti būtų priimtas bendru EVT sutarimu (taikant vienbalsiškumo principą).
Tuo tikslu EP 2019 m. kreipėsi į ES Teisingumo Teismą (ETT) prašydamas pateikti nuomonę dėl teisinio pagrindo pasirinkimo. 2021 m. spalio 6 d. Teismas pateikė nuomonę, kurioje paaiškino, kad vienbalsiškumas Taryboje nėra būtinas (nes Konvencijos taikymo sričiai taikoma įprasta teisėkūros procedūra) ir kad ES neprivalo laukti, kol ją ratifikuos visos valstybės narės, kad galėtų pradėti savo ratifikavimą.
Teismas patvirtino, jog tinkamas teisinis ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos yra Sutarties dėl ES veikimo 3 str. 2 d., tuo pačiu nurodydamas, kad ES gali prisijungti prie SK tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jos išimtine išorės kompetencija (kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje).
Tokį prisijungimo pagrindą ir apimtį buvo nurodžiusi jau Europos Taryba savo dviejuose 2017 m. sprendimuose, kur pasiūlė prisijungti prie SK dviem pagrindais.
Juose abiejuose aiškiai parašyta, kad, cituoju: „Konvencija turėtų būti pasirašyta Sąjungos vardu Sąjungos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, tiek, kiek Konvencija gali būti daromas poveikis bendroms taisyklėms arba keičiama jų taikymo apimtis. Tai visų pirma taikoma tam tikroms Konvencijoms nuostatoms, susijusioms su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ir Konvencijos nuostatoms, susijusioms su prieglobsčiu ir negrąžinimo principu. Valstybės narės išsaugo savo kompetenciją tiek, kiek Konvencija nedaromas poveikis bendroms taisyklėms ar nekeičiama šių taisyklių taikymo sritis.“
Taigi, jei kuri nors ES šalis narė neratifikuos SK, jos teisinis poveikis tai šaliai pasireikš tik per SK taisyklių, susijusių su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčio ir negrąžinimo principo įgyvendinimu. Tačiau kitos taisyklės, pvz „nedikriminavimo dėl lyties tapatybės“, arba pozityvios pareigos naikinti lyčių stereotipus švietimo sistemoje laikymasis, o taip pat lyties sąvokos apibrėžtis pagal SK nebus šaliai taikoma.
Būtent todėl minėtuose Tarybos sprendimuose aiškinama taip: „kadangi Sąjungos kompetencija ir valstybių narių kompetencija yra tarpusavyje susijusios, Sąjunga turėtų tapti Konvencijos Šalimi kartu su jos valstybėmis narėmis, kad jos galėtų kartu nuosekliai vykdyti Konvencija nustatytus įsipareigojimus ir naudotis joms suteiktomis teisėmis.“
Taigi, apibendrinant, šis Stambulo konvencijos „ratifikavimas“, kurį atliko EP, visų pirma tarnaus kaip politinio spaudimo priemonė Stambulo konvencijos dar neratifikavusioms šalims, įskaitant ir Lietuvą, ją ratifikuoti.
Kadangi kitų metų pavasarį nusimato EP rinkimai, SK ratifikavimo klausimas taps lakmuso popierėliu apsisprendžiant, už ką balsuoti.
Neabejoju, kad bus bandoma rinkėją apmulkinti ar keisti kailį.
Todėl pateikiu mūsų atstovų EP preferencijas SK klausimu. Jos yra svarbios, nes tiek Juknevičienė ir Kubilius, tiek V. Blinkevičiūtė yra ne šiaip eiliniai partijos atstovai EP, o diktuojantys savo partijoms politinę valią.
Už SK ratifikavimą tiek kiek tai susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose šiandien balsavo:
Už - R. Jukvnevičienė, A. Kubilius, A. Maldeikienė, L. Mažylis (TS-LKD), P. Auštrevičius (LLS), V. Blinkevičiūtė, J. Olekas (LSDP)
Susilaikė - S. Jakeliūnas, B. Ropė (LVŽS)
Prieš - V. Tomaševskis (LLRA-KŠS)
Nedalyvavo: V. Uspaskich (DP)
Lietuvos EP nariai taip pat balsavo ir už SK ratifikavimą kiek tai susiję su Konvencijos nuostatoms, reguliuojančiomis prieglobstį ir negrąžinimo principą, tik šiame balsavime be V. Uspaskich (DP) nedalyvavo ir V. Tomaševskis (LLRA-KŠS)
Nacionalinis susivienijimas, kuriam priklausau, Stambulo konvencijos klausimu turi aiškią neigiamą poziciją ir ją yra ne kartą išreiškęs. Aš pats pradėjau darbą advokacijoje būtent nuo Stambulo konvencijos. Pirmasis mano darbas atstovaujant šeimų NVO, buvo raštas tuometiniam LR URM L.Linkevičiu, išdėstantis argumentus, kodėl LR Vyriausybė neturėtų raginti Seimo pasirašyti Stambulo konvencijos. Šiuo klausimu teko lankytis ir pas tuometinį LR SADM ministrą L. Kukuraitį. Jau tuo metu jis kalbėjo apie spaudimą Briuselio koridoriuose pasirašyti Stambulo konvenciją. Dabar spaudimas tik dar padidės.
Kitąmet nusimato ir LR Prezidento rinkimai. Ilga laiką turėjęs galimybę patylėti šiuo klausimu, LR Prezidentas G. Nausėda bus priverstas šiuo klausimu pasisakyti. Kaip ir kiti potencialūs kandidatai.