Kodėl litukrija taip savižudiškai elgiasi?

Autorius: Naujienos iš labusijos Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-05-09 21:08:00, skaitė 526, komentavo 11

Kodėl išdidūs baltai, iškasę Baltijos jūrą, taip savižudiškai elgiasi tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme?

Priežastis paprasta – dėl visko kaltas „okupacijos“ kultas.

Kadangi niekas net šiek tiek susipažinęs su istorija nepaneigs, kad tik tuo laikotarpiu, kai Pribaltikos šalys tapo TSRS dalimi, regionas suklestėjo, gyventojų, pirmiausia čiabuvių, gana sparčiai augo, vystėsi kultūra ir kalba.

Abu „laisvės“ laikotarpiai (tarp 1918-40 ir po 1991 m.). nieko nuostabaus nedavė, nebent galimybę tyčiotis iš vietinių rusų (ką daryti, visa tai baudžiauninkų tautų kompleksas, sena svajonė bent akimirkai pasijusti šeimininko vietoje), tad šių „respublikų“ valdantysis elitas turi padaryti viską, kad „laisvosios“ tautos nenorėtų grįžti į imperiją.

Už tai vykdoma isteriška nuolatinio verkšlenimo apie „sovietinę okupaciją“ propaganda. Visose Baltijos šalių sostinėse atidaryti „okupacijos“ muziejai. Bet gal baltai bent per šventes negalvoja apie „okupaciją“? Deja, net šventės visose respublikose yra labai specifinės.

Pažiūrėkime, ką, pavyzdžiui, švenčia litukrija, pasaulio savižudybių rekordininkė?

Litukrijos kalendoriuje yra daug švenčių. Bet jei nepaliečiame Naujųjų metų, Velykų, Ėmimo į dangų ir Kalėdų, tai visos šventės Lietuvoje redukuojasi į apeigas kapinėse.

Taigi, litukrijoje yra trys nepriklausomybės dienos (vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.), kurių kiekvieną lydi vainikų padėjimas ant kapų. Taip pat yra tokių švenčių kaip Sausio 13-oji – laisvės gynėjų diena (1991 m. žuvusiems prie Vilniaus televizijos centro atminti), birželio 14-oji – vilties ir gedulo diena (1941 m. tremties atminimui), Rugpjūčio 23-oji – „juodojo kaspino diena“ (garsiojo „Molotovo-Ribentropo pakto“ data), rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido diena, rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena, spalio 16 d. - Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Kaip matote, solidžios nekrofilinės šventės.

Be to, jei kai kurios šventės dar kažkaip suprantamos, tai ką sakyti apie, pavyzdžiui, kokios nors „Mažosios Lietuvos“ genocido dieną? Kaip su nuoskauda rašo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, „Ši diena Lietuvos žmonėms primena, kad dėl sovietinio genocido didžiojoje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus srityje, senbuvių nebeliko, nebeliko jų vietovių pavadinimų, jų dvasinio ir kultūrinio paveldo.

2007 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenių komisija priėmė nutarimą „Dėl lietuvių tautos genocido Mažojoje Lietuvoje ir Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo“, kuriame „primena, kad 2007 m. Seimas 2006 metais pripažino Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą 1944-1948 metais, per kurį žuvo 320 tūkstančių gyventojų, iš jų per 130 tūkstančių lietuvių kilmės, ir kad šis baisus įvykis dar nėra pripažintas tarptautiniu mastu. Psichiatrai turi tai pakomentuoti.

Tačiau patys litukrijos vadovai, sugalvoję šią „šventę“, nors ir neblizga intelektu, vis tiek, viena vertus, bando paplepėti, kaip visada, apie visas vidines problemas, o iš kitos pusės, reiškė pretenzijas „Koenigsbergo sričiai“, t.y. Kaliningrado sričiai.

Atrodo, kad visa tai reikėtų dar labiau skatinti ir stiprinti. Rusijai reikia pribaltikos šalių, bet ar Rusijai reikia jos vietinių – didelis klausimas.

Kaip matote, šį prieštaravimą sėkmingai išsprendžia patys pribaltai.

Atrodo, kad labai artimoje istorinėje perspektyvoje estliandija, braliukai ir litukrija taps tomis pačiomis istorinėmis sąvokomis kaip ir Livonijos ordinas.