Berliner Zeitung: "Sunaikinti Rusiją?" Kinija - Vladimiro Putino sankcijų Rusijai nugalėtoja
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-03-23 17:19:00, skaitė 1272, komentavo 17
Šiandien dienrašyje "Berliner Zeitung" paskelbtame Udo Norden straipsnyje rašoma, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitas į Maskvą skatina Kinijos investicijų Rusijoje bumą, o Maskvoje dabar jau daug kalbančių kinų kalba.
Straipsnyje pažymima, kad Hagos Tarptautinio Teisingumo Teismo išduotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės vadovui nepadarė didelio įspūdžio. Vizito Maskvoje pradžioje Kinijos valstybės vadovas ir partijos lyderis Xi Jinpingas Rusijos vyriausybiniame laikraštyje "Rossiskaja gazeta" paskelbtame straipsnyje kalbėjo apie išpažino "amžiną draugystę" su Rusija ir "abipusiai naudingą bendradarbiavimą". Vakarų vykdomas Rusijos izoliavimas yra naudingas Kinijos ekonomikai. Xi savo straipsnyje paminėjo, kad 2022 m. abiejų šalių prekių mainai pasiekė "rekordinį lygį" - 190 mlrd. dolerių.
Kinijos automobiliai
Pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad, palyginti su praėjusiais metais, Rusijos ir Kinijos prekyba išaugo 29 proc. Be energijos šaltinių, Rusija Kinijai daugiausia parduoda maisto produktų, pavyzdžiui, grūdų ir miltų.
2022 m. kinai iš Rusijos importavo tris kartus daugiau plieno ir plieno gaminių nei ankstesniais metais - iš viso 2,3 mln. tonų už 1,34 mlrd. dolerių. Šis padidėjimas yra reakcija į ES embargą plieno importui iš Rusijos. Savo ruožtu Kinija nuo Vakarų sankcijų pradžios tiekia rusams išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, buitinę techniką, kompiuterių lustus ir automobilius. Kiniškų automobilių, tokių kaip "Havel", "Chery" ir "Geely", rinkos dalis Rusijoje per metus išaugo nuo 10 iki 38 proc.
Kinijos naftos ir chemijos bendrovės "Sibur" akcijos
Rusijos automobilių rinkoje kinai daugiausia dėmesio skiria plėtrai. Automobilių gamintoja "Great Wall Motor" iš Hebeno provincijos šiaurės rytų Kinijoje valdo didelę 500 milijonų JAV dolerių vertės gamyklą Tulos regione į pietus nuo Maskvos. Pramoniniame mieste, kuris kitaip žinomas daugiausia dėl ginklų gamybos, nuo 2019 m. gegužės mėn. nuo surinkimo linijos nuriedėjo "Haval" prekės ženklo visureigiai. Rusijos aukštesnioji vidurinioji klasė vis dažniau renkasi transporto priemones iš Vidurio Karalystės.
Apskritai Kinijos investicijos Rusijoje pernai išaugo trečdaliu iki 200 mln. dolerių. Investuotojams iš Kinijos taip pat tenka nemaža dalis didžiausiame pastarųjų penkerių metų Rusijos investiciniame projekte - Jamalo suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo gamykloje Jamalo pusiasalyje į šiaurę nuo poliarinio rato. Joje kasmet ketinama pagaminti 16,5 mln. tonų suskystintų dujų.
Valstybinė Kinijos nacionalinė naftos korporacija (CNPC) valdo 20 proc. gamyklos akcijų, o dar 9,9 proc. akcijų priklauso Kinijos šilko kelio fondui, kuris taip pat priklauso valstybei. Šį investicinį fondą inicijavo pats Xi. Fondui vadovauja vienas iš jo patikėtinių, buvęs Kinijos nacionalinio banko pirmininko pavaduotojas. Kinijos investuotojai taip pat valdo 20 proc. didžiausios naftos chemijos bendrovės "Sibur" ir Rusijos naftos bendrovės "Rosneft" antrinės įmonės Sibire akcijų.
Kinijos investuotojų potencialas
Didžiausias verslo parkas, kuriame iki šiol dalyvavo kinai, "Greenwood", yra Maskvos šiaurės vakariniame pakraštyje. Greenwood biurų pastatų komplekse yra 23 000 kvadratinių metrų biurų ploto. Tai Kinijos Prekybos centras Rusijoje. Jame tarp šešių aukštų biurų bokštų 20 hektarų ploto sklype juda daugybė Kinijos verslininkų ir vadybininkų, tarp kurių yra daug jaunesnių nei 40 metų amžiaus žmonių.
Jie padeda sujungti Maskvą, 13 mln. gyventojų turintį paslaugų metropolį, su Azijos rinkomis. Pastatų kompleksuose tarp konferencijų salių ir derybų kambarių, restoranų ir kavinių verda aktyvus gyvenimas. Čia veikia įvairios Kinijos bendrovės - nuo valstybinės oro linijų bendrovės "Air China", statybų grupės "China State Construction" iki kompiuterių bendrovės "Lenovo".
Berliner Zeitung pažymima, kad 2022 m. vasario pabaigoje Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock išsakyta prognozė, kad sankcijos "sužlugdys Rusiją", atrodo, nepasitvirtins. Grinvudo verslo parke yra sankcijas laimėjusiųjų darbuotojų kvartalas.
Kinijos investuotojai taip pat įsitvirtino Maskvos centre, Vosdviščenkos gatvėje, puikioje vietoje. Jie kaip vystytojai perėmė karinių universalinių parduotuvių Woentorg centrą, pastatytų caro epochos pabaigoje. Kinijos investuotojai taip pat turi daug potencialo dėl Rusijos sostinėje vykstančio statybų bumo pasitraukus Vakarų konkurencijai. Jie naudojasi miesto valdžios palankumu ir Kremliaus palaiminimu.
Abu lyderiai nepritaria "spalvotoms revoliucijoms".
Gruodžio 30 d. per vaizdo konferenciją su Kinijos vadovu V. Putinas jau pagyrė "rekordinį abipusių prekių mainų augimą". Taip Xi leido suprasti, kas jam svarbiausia ekonominiuose santykiuose su Rusija: "Bendradarbiavimas energetikos srityje mums yra kertinis akmuo". Tačiau jis taip pat pridūrė: "Tai stiprina mūsų draugystės socialinius pagrindus".
Ši santūri Xi formuluotė atspindi suvokimą, kad Rusijos nusigręžimas nuo liberalių Vakarų yra strateginio pobūdžio. Ir kad čia dvi autoritariškai vadovaujamos valstybės formuoja priešpriešą Vakarų demokratijoms. Šį požiūrį V. Putinas apibendrino sveikindamas Xi, sakydamas, kad kinai sukūrė "labai veiksmingą ekonomikos plėtros ir valstybės stiprinimo sistemą".
Taip tęsiama tai, ką 2022 m. vasario 4 d. bendroje deklaracijoje paskelbė Kinijos ir Rusijos vadovai. Joje teigiama, kad abi valstybės "žengia į naują erą". Joje abu lyderiai pasisako prieš "spalvotas revoliucijas", tokias kaip 2014 m. Kijevo Maidane įvykusi revoliucija, kai buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Bendroje deklaracijoje taip pat yra sakinys: "Abiejų valstybių draugystė neturi sienų". Nėra "jokių draudžiamų zonų" - užuomina į karinį bendradarbiavimą, likus vos trims savaitėms iki Rusijos plataus masto puolimo prieš Ukrainą pradžios. Neaišku, ar Kinija yra pasirengusi tiekti Rusijai ginklus. Tačiau ji bent jau pasiryžusi remti Rusijos ekonomiką, taigi ir sistemos stabilumą.
Kultūrinis artumas Rusijai
Xi Jinpingas anksti užsibrėžė tikslą sukurti ašį tarp Pekino ir Maskvos. Jau per savo pirmąjį valstybinį vizitą Maskvoje 2013 m. Kinijos KP lyderis paskaitoje MGIMO (Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas, red. past.) diplomatinėje kolegijoje kalbėjo, kad Kinijos "strateginė sąveika" su Rusija turi "ilgalaikę perspektyvą".
Interviu Xi ne kartą aiškiai teigė, kad jaučia ne tik geopolitinį, bet ir kultūrinį artumą Rusijai. Kinijos vadovas kalbėjo apie tai, kaip labai vertina rusų literatūros klasiką - nuo Ivano Turgenevo ir Nikolajaus Gogolio iki Antono Čechovo ir Fiodoro Dostojevskio.
Kinijos strateginiai skaičiavimai
Kinijos vadovo supratimu, ekonominiai santykiai su Rusija yra įtraukti į geopolitinę strategiją. Kinija nėra suinteresuota, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje. Nes tokiu atveju, kaip mano Kinijos vadovybei artimi analitikai, JAV, kaip didžiausia Kinijos geopolitinė konkurentė, įgytų tarptautinį svorį.
Nestabilumas arba Rusijos skilimas į konkuruojančias kvazivalstybes, kurioms vadovautų karo vadai, taip pat keltų didelį pavojų Kinijos saugumui. Juk abi šalis jungia 4300 km ilgio siena. Todėl Kinija nori įtikinti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, kad tai nebūtų suvokiama kaip Rusijos pralaimėjimas - užduotis, kuri artimiausiu metu vargu ar atrodo įgyvendinama, pažymi Berliner Zeitung.
Amerikos Vilsono centro atliktame tyrime "Kinijos strateginiai skaičiavimai" Rusijos ir Ukrainos kare analizuojama, kad Kinijos poziciją sudaro "atsargus balansavimas". Kinija "nėra suinteresuota ilgalaikiu, didelio intensyvumo konfliktu" Ukrainoje. Kartu Pekinas "nenori visiško Rusijos pralaimėjimo". Tai galėtų lemti "provakarietiško demokratinio režimo įsitvirtinimą Maskvoje". Tačiau tai Kinijai yra "blogiausias scenarijus".
Maskvoje galima išgirsti daug kinų kalbos
Xi patvirtino šią analizę, kai susitiko su Putinu Maskvoje. Jis paliudijo Rusijos prezidentui, kad jo "tvirto vadovavimo" dėka Rusija "pastaraisiais metais pasiekė reikšmingų laimėjimų" "šalies klestėjimo srityje". Šį Kinijos požiūrį į Rusiją atitinka ir tai, kad Xi taip pat pasisakė už abipusio turizmo plėtrą.
Nuo tada, kai Liaudies Respublikoje nustojo galioti "Covid" apribojimai, daugelis kinų vėl lankosi šiaurinėje kaimyninėje šalyje. Prieš kovidų pandemiją kinų lankytojų skaičius Rusijoje 2018 m. išaugo iki 803 600 turistų. Irkutske, Sibire ir prie Baikalo ežero kinų keliautojų buvo aiškiai daugiau nei europiečių. Viešbučiuose buvo siūlomi nemokami miestų žemėlapiai kinų kalba.
Maskvoje kinus daugiausia traukia klasikinės lankytinos vietos: Lenino mauzoliejus Raudonojoje aikštėje, Stalino laikais pastatytas Maskvos valstybinio universiteto pastatas, metro ir cirkas Cvetajaus bulvare. Kinai atsiskaito kiniškomis kortelėmis "UnionPay" ir "WeChatPay". Skirtingai nei "Visa" ir "MasterCard", šių kortelių naudojimas Rusijoje nėra blokuojamas dėl sankcijų.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA naudoja kinų lankytojų buvimą kaip įrodymą, kad Rusija nėra izoliuota pasaulyje. Ir leidžia kinų turistui Li Tschuanjue išsakyti savo nuomonę. Jis giria Maskvos "turtingą kultūrą ir gražią architektūrą" ir, pritardamas savo valstybės vadovui, "ypatingus Rusijos ir Kinijos žmonių santykius".
2023 m. pavasarį kinų kalba Maskvos gatvėse ir aikštėse skamba dažniau nei anglų ar vokiečių. Su didėjančiu susidomėjimu kinai dabar plūsta į vietas, kurias vakariečiai apleido. Rusai kartais cituoja liaudies išmintį: "Šventa vieta ilgai tuščia nebūna.
P.S. Šis objektyvus Berliner Zeitung straipsnis disonuoja su tuo propagandiniu mėšlu, kuriuo mus maitina konservatnikų dvarą aptarnaujantis lietuviška purvasklaida.