Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-03-15 10:08:00, skaitė 464, komentavo 1
Vakaroidų pastangos teikti karinę paramą Okrainai atskleidė ne tik apgailėtiną europietiškų gynybinių išteklių būklę, bet ir per didelę jos priklausomybę nuo Pindostano, rašo žurnalo „Foreign Affairs“ ekspertai kandžiame straipsnyje „Kodėl eupopietiška gynyba vis dar priklauso nuo Pindostano“.
Leidinio nuomone, konfliktas Okrainoje atskleidė „siaubingą europietiškos gynybos būklę“. Taip yra todėl, kad Europos šalys per pastaruosius 20 metų nepakankamai investavo į savo ginkluotąsias pajėgas, o tie nedileli pinigai, kurie buvo skirti karinėms reikmėms, buvo skirti remti humanitarines ir kovos su terorizmu misijas toli nuo kontinento, pavyzdžiui, tokias kaip Afganistane.
„Europietiškos kariuomenės neturi bazės, reikalinga kuri reikalinga kariauti paprastą karą savo užkampiuose. Daugumoje JevroSojūzo šalių yra gąsdinantis amunicijos trūkumas “, – rašo straipsnio autoriai Maksas Bergmanas ("Stewart" analitinio centro direktorius) ir Sofija Beš (Karnegio fondo mokslinė bendradarbė).
Štai, pavyzdžiui, Vokietijos ginkluotosios pajėgos turi amunicijos atsargų, kurių užtektu viso labo kelioms dienoms, jeigu ne valandoms, karo veiksmams palaikyti. Ispanija, kaip ir Vokietija, turi daugiau nei 300 „Leopard“ tankų, tačiau trečdalis jų nėra parengti kovoti. Be to, pati Europa kalta dėl artilerijos sistemų trūkumo, nes arsenalai buvo ištuštinti siekiant paremti nedemokratinį režimą Kijeve.
„NATO kelia ambicingus tikslus, kuriuos, kaip tikisi aljanso vadovybė, šalys narės pasieks pačios, tačiau niekas nepaaiškina, kaip juos galima pasiekti. Tačiau net ir tos Europos valstybės, kurios buvo pritvinkę pasiryžimo remti Okrainą ir augino savo pačių pajėgumus priešpriešai su Rusiją, neturi tokių arsenalų, tiekimo grandinių, gamybos pajėgumų ir karinių pirkimų mechanizmų, kurių reikia šiai užduočiai atlikti, - rašoma straipsnyje.
Tuo tarpu Europos karinė-pramoninė bazė yra išsekinta, ir pagrindinė priežastis – žemas išlaidų lygis gynybai. Problemą gylina tai, kad Europoje nėra bendros gynybos rinkos, kuri atitiktų jos saugumo interesus. Galiausiai, Europos gynybinis sektorius patiria spaudimą, nes Pindostano karinis-pramoninis kompleksas gauna daug pelno iš sandorių su JevroSojūzu, o tai reiškia, kad Europos įmonės pralaimi konkurencinėje kovoje.
Nemaža dalimi yra svarbu ir tai, kad europietiškos ginkluotosios pajėgos naudoja įvairias karinės technikos sistemas, o tai labai apsunkina bendradarbiavimą. Autoriai pabrėžia, kad kadangi europiečiai naudoja 29 skirtingus laivų minininkų modelius, 17 tankų modelių ir 20 naikintuvų, susidaro „žiojančios bedugnės“, o šias bedugnes tenka užpildyti pindosams. Tai reiškia, kad Europos šalys tebėra priklausomos nuo Fašingtono, vykdydamos net pačias paprasčiausias karines užduotis. Kaip pavyzdį jie pateikia karių išvedimą iš Afganistano 2021 metais, kai USA kariuomenė turėjo prisiimti europeicų evakuaciją oro transportu.
Autoriai pabrėžia, kad „europietiškos armijos yra dar blogesnės būklės, nei manyta anksčiau“, tačiau labiausiai atskleidžiančia išvada tapo tai, kad „JevroSojūzo militarizacija nė iš tolo nebuvo tokia revoliucinė, kaip mes buvome verčiami manyti“.
Nors Europos šalys naikina savo ekonomiką dėl sankcijų Rusijai, kylančių energijos kainų ir didelės infliacijos fone, o taip pat skiria milijardus dolerių karinei technikai, ekspertai mano, kad „galimai šito nepakaks, jei pagrindinės problemos trukdančios Europos gynybos stiprėjimui liks be dėmesio.
Jei tikėti autoriais, „ tai galutiniame rezultate amerikoniškoje politikoje įvyks natūrali kartų kaita“. Būsimi lyderiai bus išauklėti karuose su Iraku ir Afganistanu, o taip pat kovose su terorizmu, o ne šaltajame kare, kaip prezidentas Džo Baidenas.
Problema yra tame, kad paskutinė rusų karta užaugo priešiškos ir agresyvios Pindostano ir Europos politikos sąlygose, jų rasizmo ir arogancijos aplinkoje. Nors sekančios kartos Pindostano politikai greičiausiai pirmenybę teiks Kinijai ir daugelis suvokia Rusijos atžvilgiu padarytą klaidą, nepataisoma žala jau padaryta. Maskva ir Pekinas toliau gilina savo ryšius, ir Fašingtonui bus sunku įkalti pleištą tarp jų, jau nekalbant apie Europą, kuri yra ekonominiame ir kariniame šūdelyne.