Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/liet... 2023-02-10 18:02:00, skaitė 450, komentavo 8
Lietuvių liaudies pasaka
Dabar paseksiu lietuvių liaudies pasaką. Gyveno kartą senis, kuris jautė didžiulę neapykantą lietuviams. Jis buvo labai suktas, todėl jo neapykantą kai kurie net laikė meile Lietuvai. Jis darė viską, kad lietuviai, kaip žmonės, išnyktų ir tam naudojo visokiausius būdus.
Senis ir jo protėviai nuo senovės garsėjo dviveidiškumu. Jie sugebėdavo prie bet kokios valdžios pakeisti kailį ir būti jų tarnais, todėl šios savybės būdavo perduodamos iš kartos į kartą. Senis, turėdamas sūnų, suprato, kad šis užaugo kitoks, ir jam nelabai rūpi lietuvių naikinimas, todėl ėmėsi mokyti savo sūnaus atžalą – anūką.
Senis dėjo visas jėgas ir viltis į anūką, kad šis perimtų senio savybes ir toliau tęstų senio tikslus, bet pasirodė, kad anūkui to perimti nepavyks. Paaiškėjo, kad anūkas yra paprasčiausias durnius. Tai supratęs, senis dar labiau supyko ir sumąstė Lietuvą, kartu su visais lietuviais sukiršinti prieš kaimynus, kad šie supykę nušluotų visą Lietuvą nuo Žemės paviršiaus.
Kaimynai, pasirodo, buvo daug protingesni nei manė senis, jie suprato, kad tai yra asmeninė senio neapykanta lietuviams, todėl jie pagavo senį kartu su jo anūku, atėmė jo turtus ir uždarė abu į psichiatrinę ligoninę. Visa tai vyko labai seniai, mažai kas prisimena, todėl senio likimas iki galo neaiškus ir iki šiol, tik žinoma viena, kad pirmas mirė anūkas, neatlaikęs tokios kančios, o senis dar kurį laiką gąsdino ir kaltino ligoninės darbuotojus, kad šie veikia prieš Lietuvą.
Štai tokia, su laiminga pabaiga, lietuvių liaudies pasaka.