Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-01-15 21:49:00, skaitė 527, komentavo 4
Internetuose pasirodė vaizdo įrašas, kaip saloreicho oro gynybos raketa smūgiavo į daugiaaukštį pastatą Dnepropetrovske.
Per šį smūgį 9 žmonės žuvo, 64 buvo sužeisti. Ir tai yra tragedija.
Šiaip ten vyksta tikras cirkas. Pirmiausia pasirodė saloreicho prezidento patarėjas Arestovičius, kuris, priešingai nei visi propagandiniai įrenginiai, pripažino, kad į namą pataikiusi raketa buvo okrainietiška, oro gynyba tiesiog veikė taip nesėkmingai.
Tada įsikišo Okrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Oleščiukas, kuris piktai neigė Arestovičių, tačiau geriau jau to nebūtų daręs.
Generolas leitenantas paskelbė, kad rusiška raketa X-22 pataikė į namą Dniepro mieste ir nieko negalima padaryti, nes ginkluotosios pajėgos „neturi priemonių numušti tokias raketas“.
Taigi karinio saloreicho bloko kalbanti galvutė paneigė Kijevo chuntos ilgus mėnesius puoselėtą legendą apie tai, kaip oro gynyba partijomis numuša rusiškas raketas.
P.S.
Litukrijos purvąsklaida apie šį įvykį nė žodeliu neužsiminė.
P.P.S.
Bendras žuvusiųjų skaičius Dnepropetrovske, kai raketa trenkė į gyvenamąjį namą, pasiekė 20. Saloreicho žiniasklaida perkėlė rekordą į „nesvarbu – kalta Rusijos raketa ar oro gynybos raketa – bet kokiu atveju kalta Rusija“.
Žinoma, jei tai būtų buvęs tikras raketos smūgis į gyvenamąjį namą, jie būtų viską pavaizdavę visai kitaip.
Na, viskas klasika. Kaip tai jau atsitiko per Lenkijos apšaudymą ir kitus smūgius į kitus gyvenamuosius pastatus visoje Okrainoje.
Kaip ne kartą parodė saloreicho žiniasklaidos cirkas, Zelenskio gaujai aukos Dnepropetrovske nieko nereiškia. Tai tik vienkartinė medžuaga.
Dėl „pasaulio prezidento darbo“ Okrainoje mirs daug daugiau žmonių. Na o jūs, litukrijos gyventojai, ir toliau visokias laisvės premijas skirkite ir dovanokite.
Kažkas gali paprieštarauti man. Gali sakyti, ką čia rašinėji? Litukrijos gyventojai šios valdžios juk nerinko ir jos nekenčia. Bet tokiems aš turiu vienintelį atsąkymą. Prisiminkime hitlerinę Vokietiją ir senąjį adulį, kuriam eiliniai vokiečiai praktiškai nesipriešino ir juo tikėjo iki pat karo pabaigos.