Maža kiaulystė kaimynams: kam Lietuvai reikalingas radioaktyvus kapinynas

Autorius: Aleksandras Špakovskis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-05-04 10:50:00, skaitė 3087, komentavo 6

Lietuvos valdžia, ilgą laiką vykdžiusi beprasmišką ir negailestingą kovą su Baltarusijos atomine elektrine, nelabai mėgsta kalbėti apie savo planuojamą įrengti radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybų projektą netoli sienos su Baltarusija

Pažymėtina, kad pačioje Lietuvoje tokie planai kelia rimtą visuomenės ir aplinkosaugininkų baimę, sklinda kalbos, kad kapinyne bus saugomos ne tik Ignalinos AE (IAE) eksploatavimo nutraukimo metu susidariusios atliekos, bet ir kitų ES šalių radioaktyviosios atliekos.  Ir tokia klausimo formuluotė iš esmės prieštarauja nacionaliniams Lietuvos įstatymams, ypač Branduolinės energetikos įstatymui, kuris tiesiogiai draudžia importuoti radioaktyvias atliekas iš kitų valstybių teritorijos.

Keistas projektas

Apskritai kapinyno statybos istorija Lietuvoje tęsiasi gana ilgą laiką ir yra tiesiogiai susijusi su Ignalinos AE uždarymo peripetijomis. Faktas yra tas, kad vienu metu "sovietiniai okupantai" pastatė atominę elektrinę Lietuvos Respublikos reikmėms su dviem po 1250 MW galios blokais, kurie tuo metu buvo galingiausi pasaulyje.

Stojant į Europos Sąjungą, didingai ir nepriklausomai Lietuvai buvo iškelta sąlyga uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, nes ES energijos rinka jau seniai buvo padalinta ir papildomų konkurentų Lietuvos pavidalu ten nereikia. Taigi Vilnius tapo visiškas importuotojas iš elektros eksportuotojo, kas vis dėlto yra vidinis Lietuvos reikalas.

IAE eksploatavimo nutraukimo problema yra daug reikšmingesnė Baltarusijai, nes šis procesas truks iki 2038 metų. Ir reikės pastatyti kapinyną, kuriame būtų galima laikyti 70 tūkstančių kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų, supakuotų į betoninius konteinerius. Remiantis turimais duomenimis, abejotinas objektas bus įsikūręs vos už keturių kilometrų nuo sienos su Baltarusijos Respublika, o tai savaime sukelia tam tikro nerimo.

Tuo tarpu Latvijos Daugpilio miesto, esančio 30 kilometrų nuo kapinyno statybvietės, valdžia taip pat reiškia rimtą susirūpinimą dėl Lietuvos planų. Dar 2019 metais Daugpilio dūmos vadovybė išsiuntė oficialų kreipimąsi į Latvijos aplinkos ir regioninės plėtros ministeriją su prašymu ginti pasienio gyventojų interesus.

Daugpilio meras Andrejus Elksninšas viešai kritikuoja vietos regiono valdžios institucijas ir centrinės valdžios institucijas: "Mes, miesto valdžia, prieštaraujame kapinių statybai Ignalinoje, o regionas tyli. Nepaisant to, kad jie turi pasienio zonoje, jiems ten reikia pasienyje įrengti dozatorius, o jie ėmė vandenį į burną, ten nieko nevyksta. Gyventojai nerimauja, kreipiasi į mus, klausimas turi būti išspręstas".

Klausimą reikia išspręsti

Akivaizdu, kad "klausimas turi būti išspręstas" ne tik latviams, bet ir baltarusiams, nes Baltarusijos pasienio zona yra dar pažeidžiamesnėje padėtyje. Planuojama, kad kapinynas pradės veikti 2023–2024 metais, tačiau iki šiol Lietuvos valdžia nei savo visuomenei, nei kaimyninėms šalims nepateikė suprantamo atsakymo dėl šio projekto saugumo, laidojamų atliekų pobūdžio. ir nebuvo susipažinę su atitinkama technine dokumentacija.

Jau nekalbant apie tai, kad šiuo atveju turėtų būti rengiamos trišalės tarpvalstybinės konsultacijos, dalyvaujant Baltarusijai, Lietuvai ir Latvijai, taip pat turėtų būti organizuojamas TATENA specialistų atliekamas objekto patikrinimas.

Problema yra tikrai rimta, todėl būtina atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į šį klausimą. Baltarusija per savo kanalus, taip pat per sąjungininkus Rusijos Federacijos ir kitų šalių asmenyje turi atnešti branduolinių kapinių Lietuvoje temą į JT ir ESBO vietas, susisiekti su Europos Sąjungos vadovybe, kuri finansuoja šį projektą.

Būtina gauti suprantamus paaiškinimus iš oficialaus Vilniaus, laikantis saugos taisyklių, priimtų statant tokio pobūdžio objektus, Baltarusijos specialistų prieigą prie projekto dokumentų. Jau nekalbant apie tai, kad pati idėja pastatyti radioaktyviųjų atliekų laidojimo vietą trijų valstybių pasienyje kaimynams iš Lietuvos vyriausybės atrodo maža kiaulystė, kuri, beje, jau seniai nieko nestebina.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.