Lietuvos Seimas įteisino prievartinį darbuotojų testavimą

Autorius: Jonas Kovalskis Šaltinis: https://jonaskovalskis.com/202... 2021-03-23 21:29:00, skaitė 2303, komentavo 26

Kovo 23 d. , antradienį, Seimas, prieš tai pagąsdinus apie Lietuvoje plintančias naujas koronaviruso atmainas, skubos tvarka priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios numato, kad kilus įtarimams dėl COVID–19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų būti privalomai testuojami, arba, esant galimybei, perkeliami dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokios galimybės, atleidžiami iš darbo.

Seimas šioms pataisoms pritarė 75 parlamentarams, daugiausiai konservatoriams, liberalams ir socdemams, balsavus už, 14 balsavo prieš, 28 susilaikė. Socdemai, kurie save visada pozicionavo kaip kairiąją partiją, darbo žmonių interesus atstovaujančią politinę jėgą, vis labiau panašėja į savo politinius oponentus konservatorius ir liberalus, kurie atvirai deklaruoja, jog atstovauja tik stambaus kapitalo interesus. Socdemai, patyrę triuškinantį pralaimėjimą rinkimuose į Seimą dėl savo posūkio į dešinę, vis labiau grimzta į politinės impotencijos liūną ir vis daugiau praranda savo ištikimiausių šalininkų pasitikėjimą.

„Daug čia buvo labai keistų spekuliacijų, kad kažkas prievarta kažką ketina testuoti, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“, – Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.

Šioms įstatymo pataisoms aktyviausiai priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Dainius Kepenis, tvirtinęs, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu kitas LVŽS narys Giedrius Surplys teigė nepalaikąs šio įstatymo, nes, pasak jo, daug svarbiau yra edukuoti apie testavimo svarbą.
Jis pabrėžė, kad pasisako už testavimą, bet nepalaiko šio konkretaus įstatymo, nes jis gali paskatinti nepasitikėjimą COVID–19 testais.
„Aš labai bijau, kad šitas įstatymas šaus Vyriausybei į kojas, nes, kad ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu“, – tvirtino „valstietis“.
Priėmus įstatymo pataisas, Vyriausybei suteikiama teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.
Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog privalomas testavimas nuo koronaviruso visų pirma būtų taikomas su kontaktinėmis veiklomis susijusiuose sektoriuose – medicinos, švietimo, maitinimo paslaugų sektoriuose.

Įstatymo pataisa numato, kad testuotis dėl COVID–19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID–19 infekcija, tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID–19 protrūkis arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas. Numatoma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.

Taip pat numatoma, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis būtų perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pataisos rengėjai teigia, kad ji užtikrintų saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarytų galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką.
Premjerė Ingrida Šimonytė svarstant šio įstatymo pataisas tvirtino, kad prievartinis, arba kaip ji švelniai pavadino, aktyvus testavimas yra vienintelė efektyvi priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
Toks “aktyvus testavimas” ir šios pataisos iš esmės darbuotojui reiškia priverstinai savanorišką alternatyvą – arba testuojaties, arba sušaudome. Tai yra, atleidžiame iš darbo, kas šiandienos nedarbo sąlygomis yra tolygu socialinei mirčiai.Prievarta, teroras ir melas yra patys mėgstamiausi dabartinės valdančiosios daugumos valdymo metodai.

Įstatymo pataisos įsigalios nuo kovo 26 d.