Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ištiko bėda – dezinformacinių atakų sąrašo pateikti negali
Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/vidau... 2021-03-08 18:49:00, skaitė 991, komentavo 2
Mūsų šalis – vienintelė Europos Sąjungoje (ES), kurioje jau daugelį metų valdžios atstovai bei jų žiniasklaida intensyviai skelbia, kad bet kurią akimirką gali prasidėti karinė Rusijos invazija į Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes.
Prisiminkime glaustą (toli gražu ne visą) šio Rusijos karinio puolimo prieš NATO ir ES valstybes sąrašėlį.
Žinia, situacija valstybėje yra sudėtinga ne tik dėl išorinio priešo kėslų – būsimos Rusijos karinės invazijos, bet ir dėl destruktyvios diversantų veiklos mūsų valstybės viduje, apie ką buvo informavęs buvęs Seimo Nacionalinio saugugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Daugelį mėnesių iš eilės pagrindiniai didžioji Lietuvos žiniasklaida – valstybinis-komercinis transliuotojas LRTHADĖ, nepriklausomas Žmonių partijos portalas delfi.lt, Kurlianskio žiniasklaidos tinklas bei kiti svarbūs sistemos viešinimo kanalai nuolatos skelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ pagaliau turėtų baigtis ne tik karine intervencija į NATO ir ES valstybę Lietuvą, bet ir Baltarusijos okupacija.
Rusija jau ilgą laiką realiai grasina kariniu susidorojimu ypač ji aktyviai tai darė prisidengdama puolamojo pobūdžio pratybomis „Zapad“, o taip pat kiekvieną dieną stengiasi palaužti Lietuvą savo skleidžiama propaganda.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, buvęs jaunuolis Linas Linkevičius yra informavęs, kad Rusija galėjo pulti NATO šalį Lietuvą dar iki 2017 m. sausio 20 d., t. y. dar tik rengiantis naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) užimti JAV prezidento postą. Laimei ši prognozė nepasitvirtino.
Kiek anksčiau garsus Žmonių partijos politikas Žygimantas Pavilionis mūsų šalies žmonėms buvo pranešęs, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą, kuri bus paskutinė.
Baltijos šalių gynybos ekspertai yra įspėję, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užims strategiškai svarbią Gotlando salą.
Taip pat yra tikimybė, kad puolimo prieš Lietuvą provokaciją gali suorganizuoti iš priešiškos šalies atvažiavę turistai į Klaipėdą.
Nereikia pamiršti, kad be to Rusija atnaujina ketvirčio amžiaus senumo bylas apie iš TSRS kariuomenės dezertyravusius kareivius ir imasi teisinio jų persekiojimo.
Galiausiai Rusija gali pradėti Trečiąjį pasaulinį karą užimdama Latvijos miestus, o Juodkrantėje laipinasi Rusijos specialiosios paskirties karinių daliniai ir t.t.
Tuometinis NSGK pirmininkas V. Bakas 2017 m. sausio pabaigoje Lietuvos visuomenę informavo, kad ties Lietuvos-Rusijos siena telkiamos beprecedentės rusų karinės pajėgos ir technika.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dar 2017 m. vasario mėnesį viešėdama Baltijos valstybių viršūnių susitikime Rygoje, pasakė: „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.
2018 m. prezidentė su „Sniego susitikimo“ dalyviai aptardama geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą perspėjo visus, kad NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą, turint omenyje, kad rusai gali pradėti puolimą bet kurią akimirką.
Kad Rusija turi kėslų pulti Europą yra kalbėjęs ir Lietuvos draugas Michailas Saakašvilis, apie tokią grėsmę yra užsiminęs ir kitas Lietuvos draugas, Ukrainos prezidentas, milijardierius Petro Porošenka ir t.t.
2017 m. rugsėjo mėnesį tuometinė Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pranešė, kad Rusijos satelitas, diktatoriaus valdoma Baltarusija planuoja 2018 m. sausį Vilniuje parodyti Baltarusijoje pastatytą baletą „Vytautas“. Ministrė tai tiesiogiai susiejo tai su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa ir pareiškė, kad tai yra minkštosios galios demonstravimas bei provokacija.
„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių“, - tąkart Lietuvos visuomenę perspėjo žaliųjų valstiečių ministrė.
Baletas Vilniuje buvo parodytas 2018 m. metų sausio 28 d. Nors tiesioginio konflikto pavyko išvengti, tačiau baleto pasekmės kol kas neaiškios.
2018 m. vasarą Lietuvos gyventojams buvo pranešta, kad situacija yra labai pavojinga ir Rusija bet kurią akimirką gali pulti tiek Vakarus, tiek ir Japoniją.
Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie Lietuvą yra pranešęs, kad „ši planetos vieta yra pasmerkta dėl Kremliaus keršto“, t. y. Baltarusijoje netrukus pradėsiančios veikti atominės elektrinės.
Signataras Petras Vaitiekūnas 2020 m. rugpjūčio 20 d. perspėjo apie galimą Rusijos karinę invaziją į NATO teritoriją paskutiniojo Europos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos rankomis.
Ir t.t. ir pan. be galo be krašto...
Taigi, praktiškai kiekvieną dieną tautinė valdžia ir jos netautinė žiniasklaida informuoja ne tik apie karinę Rusijos grėsmę, tačiau ir apie nepaliaujamas kibernetines bei dezinformacines atakas prieš mūsų piliečius.
Lietuvos teritoriją administruojančiųjų (valdžios) kalbos apie Rusijos skleidžiamą propagandinę dezinformaciją, tapo ypač populiarios pasaulinės koronaviruso pandemijos metu.
Nuo ryto iki vakaro kalbama, kad dažniausiai Rusijoje sukurta dezinformacija be sustojimo skleidžiama į Lietuvos teritoriją visais įmanomais būdais.
Taip pat pranešama, kad prieš mūsų valstybę nuolatos auga priešiškos dezinformacijos kiekiai ir t.t.
Nuo šios mados, kalbėti apie įvairias dezinformacines bei kitas atakas prieš Lietuvos žmones, neatsiliko ir ne taip seniai Vidaus reikalų ministrės pareigas pradėjusi eiti Žmonių partijos atstovė Agnė Bilotaitė.
Praėjusią savaitę moteris papasakojo, kaip ruošiamasi gintis nuo šių dezinformacinių atakų bei atskleidė, kad bus sukurtas naujas kovos su atakomis produktas – virtualus policininkas, kuris stebės šias atakas ir imsis priemonių joms pažaboti.
Maža to, A. Bilotaitė viešai paskelbė, kad už dezinformacijos skleidimą reikėtų „traukti atsakomybėn“.
Tačiau yra viena, jau tradicine tapusi bėda – kai tiek Rusijos karinės invazijos bei tais Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos atvejais yra prašoma pateikti apie tai konkrečią informaciją (ne vien apibendrintai melstis kad puls ir atakuos), LT teritoriją administruojantys niekada to padaryti negali.
Lygiai tokia pati bėda ištiko ir ministrę A. Bilotaitę.
„Už melagingą informaciją, kuri kelia grėsmę žmonių gerovei, sveikatai ir net nacionaliniam saugumui, turėtų būti taikoma atsakomybė. Kokia? Galima, pirma, diskutuoti apie administracinę atsakomybę, galbūt net apie baudžiamąją. Bet pirmiausia reikia kelti atsakomybės klausimą. Šiuos procesus reikia valdyti, nes tie asmenys, kurie tai daro, jaučiasi nebaudžiami, jiems nėra taikoma atsakomybė, o to pasekmės yra labai labai liūdnos.<...> Tai gali būti ir organizuotas veikimas, tame gali dalyvauti kiti subjektai, kurie nėra palankūs Lietuvos atžvilgiu. Naudojantis šia situacija, galima bandyti supriešinti visuomenę. Tai didelė grėsmė. Manau, tam reikalingas tikrai stipresnis atsakas, turiu omeny atsaką koordinuotam veikimui, kuris daro didžiulę žalą, kelia grėsmę žmonių saugumui ir gyvybei“, - kovo 3 d. valstybinio transliuotojo eteryje kalbėjo ministrė.
Po jos ugningos kalbos apie išorės ir vidaus priešų dezinformacines atakas, „PressJazz TV“ kreipėsi į ministrę su labai konkrečiais klausimais, prašant konkretizuoti jos skelbiamą informaciją ir pateikti tęstinį jei ne visų, tai bent jau esminių užfiksuotų šių atakų sąrašą.
Po papildomų raginimų A.Bilotaitės padėjėjų atsiųstas, viso Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus darbuotojų kelias dienas ruoštas atsakymas negalėjo nesužavėti.
„Atsakydami į Jūsų užklausą informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją yra atsakinga už viešojo saugumo, migracijos, viešojo administravimo, valstybės tarnybos, vietos savivaldos ir regionų plėtros politikos formavimą ir už minėtų valdymo sričių informacijos teikimą žiniasklaidai.
Pažymime, kad Vidaus reikalų ministerija nevykdo dezinformacijos viešojoje erdvėje stebėsenos ir jos analizės bei informacinių šaltinių, kurie keltų grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui, identifikavimo. Šiuo klausimu prašome kreiptis į Valstybės saugumo departamentą.
Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų pateikta užklausa yra privataus pobūdžio – ne kaip žiniasklaidos priemonės, turinčios viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo statusą“, - parašė neprisistatęs ministerijos darbuotojas.
Apie tai ir šiek tiek daugiau kovo 5 d. „PressJazz TV“ laidos „2K+“ epizode – žiūrėti čia:
Visus „PressJazz TV“ laidos „2K+“ įrašus rasite ČIA.