Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/economi... 2021-01-05 14:03:00, skaitė 854, komentavo 1
VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius priminė, kad Baltijos šalys visada tikėjosi užsienio pagalbos — sovietmečiu Maskvos, o dabar Briuselio. Jo nuomone, šios respublikos nepasinaudoja kitomis galimybėmis plėtoti savo ekonomiką.
"Siekdami savo tikslų, Baltijos šalių vyriausybės sąmoningai ėmėsi sunaikinti ištisus savo ekonomikos sektorius. Visų pirma, tai, žinoma, yra susiję su tranzitu iš Rusijos. Praėjusiais metais visu pajėgumu pasireiškė penkis metus trukusio krovinių srauto perorientavimo į savo infrastruktūrą Leningrado srityje pasekmės. Tais metais šis persiorientavimas paskatino faktinį transporto ir logistikos pramonės žlugimą Latvijoje. <...> Metų pabaigoje Lietuva žengė tuo pačiu keliu, kuris, konfliktuojant su Baltarusija, stabiliai veda link fakto, kad "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos uostas praras krovinius. O baltarusiški kroviniai sudaro daugiau nei trečdalį abiejų bendrovių krovinių apyvartos. Jei Lietuva juos praras, tai reikš visos nacionalinės logistikos žlugimą dar didesnės apimties, nei mes matėme Latvijoje", — teigė ekspertas.
Nosovičius mano, kad vykdydamas tokią užsienio ekonominę politiką Vilnius gali tikėtis tik Europos Sąjungos pagalbos.
"Tai, kad Briuselis jiems kompensuoja tai, ką jie vadina politiniu prisirišimu, jie jau kalba apie tai tiesioginiu bandymu. Apie tai, kad europiečiai privalo atlyginti visus Baltijos šalių nuostolius, kalba ir Vilniuje, ir Rygoje. Tiesą sakant, taip buvo 2014 ir 2015 metais, Kai Baltijos valstybės labiausiai nukentėjo nuo sankcijų karo su Rusija, kurį jos taip pat atskleidė priešakyje. Tada Lietuva taip pat paprašė papildomos finansinės pagalbos Europos Sąjungoje, nes ji labiausiai nukentėjo nuo sankcijų ir kentėjo laikydamasi principų. Dabar bus tas pats", — padarė išvadą jis.
Praėjusių metų pabaigoje dukterinė Baltarusijos naftos kompanijos įmonė "BNK UK Limited" pagal naujas sutartis neribotam laikui sustabdė naftos produktų eksportą per Klaipėdą. Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas neatmeta, kad bendrovės naftos produktai negrįš pilna apimtimi.
Be to, Maskva ir Minskas rimtai derasi dėl galimybės Baltarusijos tranzitą iš Baltijos uostų perorientuoti į Rusijos infrastruktūrą. Rusijos Federacijos vicepremjeras Aleksandras Novakas sakė, kad Rusija ir Baltarusija gali pasirašyti susitarimą dėl dalies respublikos eksporto iš Lietuvos nukreipimo į Rusijos uostus jau 2021 metais.