Talmudiniame judaizme yra trys ekonomikos standartai:
Standartas santykių tarp kitatikių,
Standartas santykių judėjų su kitatikiais,
Standartas santykių tarp judėjų.
O jūs apie kokią ekonomikos teoriją kalbate? Apie kokį standartą? Tai visiškai skirtingi standartai. Šiuolaikinis žmogus, tenka apgailestauti, retai apie tai susimąsto.
1. Ekonomikos modelis nežydų pasauliui numato:
Žiaurią konkurenciją;
Pilną laisvę taip vadinamų rinkos santykių;
Mažinimą valstybės reguliavimo rinkos veiklai;
Procento ėmimą skolinimo operacijose;
Orientaciją į pelną, kaip į pagrindinį ekonominės veiklos efektyvumo kriterijų ir pagrindinį ekonominės veiklos tikslą;
Negailestingą samdomų darbininkų išnaudojimą;
Finansinio ekonomikos sektoriaus skatinimą realaus ekonomikos sektoriaus žalos sąskaita;
Įmonių akcijinės nuosavybės formos vystymą;
2. Principai naudojami žydų imperijos viduje numato:
Ūkinės veiklos reguliavimą įvairių lygių kagalais;
Pašalinimą konkurencijos tarp ūkio subjektų;
Šeimyninių kompanijų skatinimą. Bet ne akcinių;
Rekomendaciją į vadovaujančias vietas kompanijose neprileisti kitataučių ir kitatikių;
Draudimą procento ėmimo kreditinėse ir skolinimo operacijose;
Neleistinumą eksploatacijos žydo žydu;
Formavimą įvairių paramos fondų teikiančių paramą žydų bendruomenės grupėms ir kitiems tikslams;
Apgaulės ir nesąžiningumo išvengimą sandoriuose tarp žydų;
Ūkinių ginčų sprendimą tik žydiškuose teismuose;
Pasirenkamos veiklos prioritetai: advokatūra ir bendrai jurisprudencija, prekyba, finansinės operacijos, masinės informavimo priemonės, kultūra, medicina ir pan. Rekomendacija atsisakyti nuo šios veiklos: pavyzdžiui žemės ūkio ir fizinio darbo.
3. Standartas santykių su ne žydu pasauliu:
Žiūrėti į nežydų turtą, kaip laikinai atsidūrusį svetimose rankose. Panaudojimą bet kokių, kad ir ne dorovinių metodų šio turto užvaldymui;
Skatinimas tarp nežydų gobšumo ir pinigų troškimo;
Leidimas ir pageidavimas apgavystės operacijose su kitataučiais ir kitatikiais;
Reguliavimas kagalais įvairių lygių operacijų tarp žydų ir nežydų, kad užtikrinti eksploataciją nežydų žydais taip gamyboje, taip apyvartos ir mainų sferoje;
Ėmimas kuo didesnio procento teikiant paskolas ir kreditus svetimtaučiams ir kitatikiams;
Primetimas išoriniam pasauliui pinigų, kuriuos leidžia žydai;
Žydų kontrolės įvedimas nacionalinėms ekonomikoms iš išorės pasaulio per pinigų leidimą, kreditines operacijas ir spekuliacines operacijas rinkose;
Primetimas idėjų, mokslinių teorijų pavidalu, apie valstybės nesikišimą į ekonomiką, primetant idėją, kad ekonomiką valdo „nematoma rinkos ranka“;
Nacionalinių ekonomikų destabilizavimas ir krizių sukūrimas, valdomo chaosas ekonomikoje, ekonominių sankcijų, ekonominio karo ir taip toliau.
Aš šiuos principus suformulavau pasinaudodamas ne rusų literatūra. Nes kai palieti tokias temas, tu privalai remtis jų šaltiniais. Todėl aš įvardinu kai kuriuos šaltinius, kuriais remiuosi: