Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba mano, kad lietuviai gali būti diskriminuojami baltarusių atžvilgiu universitetinio švietimo ir medicinos paslaugų teikimo srityse. Adv.dr Antano Bartusevičiaus komentaras
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-09-03 11:32:00, skaitė 1073, komentavo 3
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rugpjūčio 22 d. buvo informuota apie straipsnį straipsnį „Klausimas Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms: Kodėl pažeidžiama Lietuvos Konstitucija ir lietuviai diskriminuojami baltarusių atžvilgiu? Dr.Algimantas Lebionka kalbina advokatą dr.Antaną Bartusevičių“, paskelbtą portaluose:
https://manolietuva.com/?p=3554
http://lebionka.blogspot.com/2020/08/klausimas-sveikatos-apsaugos-ir.html
Šiame straipsnyje pateikiamas kvalifikuotas įvertinimas antikonstitucinės Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų veiklos, pateikiami faktai, kad šios įstaigos pažeidžia lygiateisiškumo principą, diskriminuoja Lietuvos piliečius Baltarusijos piliečių atžvilgiu, suteikdamos jiems nemokamą mokslą ir stipendijas, juos nemokamai gydydamos, kai Lietuvos piliečiams šios paslaugos pastaruoju metu tapo praktiškai neprieinamos.
Rugsėjo 1 dieną iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos gautas atsakymas, kurį pasirašė Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skaržiuvienė. Atsakyme sakoma:
„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius gali vertinti situacijas tik dėl galimų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimų. Tai, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos Konstitucijos nuostatos, gali įvertinti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (pagal Konstitucijos 105 straipsnio nuostatas).
Informuojame, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 dalies nuostatas švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai: priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo; skiriamos stipendijos ar teikiamos paskolos.
Pagal Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas pilietybė - Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė.
Iš Jūsų pateiktos informacijos paaiškėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sprendimą, protestų metu Baltarusijoje nukentėję asmenys bus gydomi Lietuvoje (pilietybė nėra lemiantis kriterijus šiuo atveju), o Vilniaus universitetas siūlo nemokamas studijas Baltarusijos piliečiams ir stipendijas pirmuosius mokslo metus - specializuotą LDK stipendiją.
Tam, kad lygių galimybių kontrolierius galėtų įvertinti, ar buvo pažeistos lygių galimybių įstatymo nuostatos, būtina atlikti išsamų tyrimą ir įvertinti visas aplinkybes.
Svarbu pabrėžti, kad remiantis Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis asmuo, manantis, jog buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Pagal Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurių veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių, diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-665/2010: „<...> kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių (lygių galimybių) gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis privalo įrodyti, kad jo lygias galimybes pažeidžia ar kėsinasi pažeisti. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į lygių galimybių kontrolierių nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno lygias galimybes, o reiškia galimybę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių tik dėl to, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) lygios galimybės.
Taigi nuo galimos diskriminacijos nukentėjęs asmuo arba jam atstovaujantys asmenys gali pateikti skundus teismui arba lygių galimybių kontrolieriui, kad būtų ištirta ir nustatyta, ar diskriminacijos faktas buvo ar ne.“
Advokato dr. Antano Bartusevičiaus paaiškinimas
Akivaizdu, kad Tarnyba vengia vertinti šią kolizinę situaciją, kai konkrečiu atveju yra pažeidžiamos Konstitucijos nuostatos, ir vienareikšmiškai teigia, kad tai gali įvertinti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (pagal Konstitucijos 105 straipsnio nuostatas).
Taigi, Tarnyba informuoja dr. A. Lebionką, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 dalies nuostatas švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai: priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo; skiriamos stipendijos ar teikiamos paskolos. Pagal Tarnybą, Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Tarnyba teigia, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas pilietybė - Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė. Tuo tarpu, Dr. A. Lebionka pateikė faktinę informaciją, kad, pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sprendimą, protestų metu Baltarusijoje nukentėję asmenys bus gydomi Lietuvoje (todėl būtina atlikti išsamų tyrimą ir įvertinti visas aplinkybes ir tai yra lemiantis kriterijus šiuo atveju), o Vilniaus universitetas teiks nemokamas studijas Baltarusijos piliečiams ir stipendijas pirmuosius mokslo metus - specializuotą LDK stipendiją.
Svarbu pabrėžti, kad pagal LR Konstitucijos 52 ir 53 straipsnius, valstybė laiduoja Lietuvos piliečių teisę gauti socialinę paramą ir nustato Lietuvos piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Tai imperatyviai užfiksuota LR Konstitucijoje, kad šios paslaugos turi būti teikiamos Lietuvos piliečiams. Todėl negali būti naudojamas miglotas išplėstinis aiškinimas, jog tokia parama privalo būti teikiama nepaisant pilietybės, bet kurios globalaus pasaulio valstybės piliečiui. Visų pirma, Lietuvos valstybė turi rūpintis savo valstybės piliečiais. Jokios išimtinės teisės Baltarusijos piliečiams šiuo atveju nėra suteiktos, nes Baltarusijoje neįvyko jokių katastrofiškų kataklizmų. Taigi, dr. A. Lebionka kreipėsi labai aiškiu klausimu dėl akivaizdžiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių teisių. Tokiu atveju, jokie kitų valstybių piliečiai neturi jokio pagrįsto teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos teismus, tame tarpe ir LR Konstitucinį teismą. Juolab, taip pat ir dr. A. Lebionka to daryti neprivalo.
Konkrečiu atveju, dr. A. Lebionka kreipėsi į Tarnybos kontrolierių dėl to, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) kaip Lietuvos piliečio konstitucinės teisės ir lygios galimybės. Taigi, nuo konstitucinių teisių diskriminacijos nukentėjęs dr. A. Lebionka inter alia pateikė savo paklausimą lygių galimybių kontrolieriui, kad būtų ištirta ir nustatyta per se (lot. pats savaime) ar diskriminacijos faktas buvo ar ne.
Pagarbiai Advokatas dr. Antanas Bartusevičius
Rimanto Radišausko paveikslas
P.S.Telkėmės į Sąjūdį, kovojome, kad į Lietuvą nebūtų vežami rusų kolonistai, dabar rusus kolonistus į Lietuvą veža „nepriklausomos“ Lietuvos valdžia ir jų atžvilgiu vėl, kaip Sovietų sąjungoje, diskriminuoja lietuvius.