Lietuvos nuskurdimo kelias: Lietuvos valdžia atsisakė baikės apie "sėkmingą Lietuvą"

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-05-08 09:38:00, skaitė 1099, komentavo 8

Valdančiosios partijos „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad vyriausybė neišvedinės šalies iš dabartinės krizės, naudodama metodus, kuriuos landzbergistų vyriausybė naudojo po 2008 metų krizės. Andriaus Kubiliaus komandos antikrizinę politiką Karbauskis pavadino „tautos nuskurdinimu“. Lietuvos politikui antrina ir Jevrosojūzo statistikos tarnyba: Eurostatas pripažino Lietuvą viena labiausiai ubagiškų ir nuskurdusių Jevrosojūzo šalių.

Lietuva užėmė ketvirtą vietą tarp Jevrosojūzo šalių pagal gyventojų materialinį nepriteklių. „Eurostatas“ teigia, kad 9,4% lietuvių yra taip suvaržyti vartojimu, kad juos galima pripažinti gyvenančiais žemiau skurdo ribos. Beveik kas dešimtas lietuvis negali sau leisti šildyti savo namų žiemą, susimokėti sąskaitų, valgyti normaliai ir praleisti atostogas ne namuose.

Aukščiau Lietuvos šiame liūdname materialinio nepritekliaus reitinge yra tik Bulgarija, kur kas penktas pilietis gyvena žemiau skurdo ribos, Graikija (vienas iš šešių yra ubagas) ir Rumunija (vienas iš aštuonių).

Net Latvijoje, kuri visuose europiniuose anti-reitinguose paprastai eina koja kojon su „pribaltikos seserimi“, materialinio nepritekliaus lygis yra pastebimai geresnis nei Lietuvos. Pagal gyventojų, nukentėjusių nuo materialinio nepritekliaus, Latvija užima tik devintą vietą, su 7,8 proc. žmonių gyvenančių už materialinio nepritekliaus ribos.

Estija atsiplėšė į visiškai nepasiekiamas aukštumas - atotrūkis 18 vieta su 3,3 proc. gyventojų žemiau skurdo ribos. Estijos rodikliai yra geresnis nei net kai kurių Vakarų Europos šalių: Belgijos, Prancūzijos.

Tačiau Lietuva tvirtai užėmė skurdžiausios iš Pribaltikos šalių ir vienos iš skurdžiausių Europoje vietą.

Taip Jevrosojūzo statistika sugriauna Lietuvos „sėkmės istorijos“ mitologiją, kurią lietuviški oficialūs asmenys perpasakoja ir neraudonuoja bet kokiose tarptautinėse tusovkėse.

Jei pasiklausyti Lietuvos diplomatų, tai visa naujausia Lietuvos istorija atsikračius „tarybinės okupacijos“ jungo yra ištisa ir nesibaigianti sėkmė. Šiame oficialaus Vilniaus   nusiteikime pūsti miglą į akis Vakarams yra ta pati patologija kaip ir begaliniuose kliedijimuose apie „Rusijos grėsmę“.

Lietuvos valdantiems, galimai gal, pasirodo yra psichologinė problema pripažinti, kad Lietuva, praėjus 30 metų po "nepriklausomybės" atkūrimo, nėra tokia turtinga ir progresyvi, kaip ją valdantys pažadėjo lietuviams 1990 metais, kada jie sekė pasakas apie tai, kad gyvenimas šalyje bus toks, koks yra Suomijoje.

Šiandien Suomija europiniame materialinės gerovės reitinge užima ketvirtą vietą nuo pat pradžios, o Lietuva ketvirtą vietą iš galo. Tačiau iš Vilniaus ir toliau su buku atkaklumu nesiliauja tvirtinimai apie pasirinkto kelio sėkmę.

Tuo įdomiau yra stebėti tai, kaip tikrovė nepaliaujamai ardo ir griauna mitologiją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvą valdančiosios partijos  lyderis Ramūnas Karbauskis, aptardamas tai, kaip šalis bus išvedama iš krizės, tautos nuskurdinimu pavadino „antikrizine politika“, su kurios pagalba konservatnikų vyriausybė traukė Lietuvą iš 2008-ųjų krizės.

Karbauskis savo „Facebook“ puslapyje rašė, kad dabartinės lietuvių kartos dar ilgai prisimins šiuometinę „korona-krizę“ ir pasaulinę finansinę krizę 2008–2009 metais (iš esmės koron-krizė yra 2008 metų krizės tesinys, kuri buvo tik pristabdyta iki dabarties, bet stabdžiai “sudylo”- vert. past.).

„Prisimins ir tai, kad vyriausybė, kuriai 2008–2009 m. vadovavo ministras pirmininkas Kubilius ir finansų ministrė Šimonytė, pasirinko tautos nuskurdinimo kelią, kad galėtų suvaldyti krizę sumažindami atlyginimus, pensijas ir padidindami mokesčius“, - rašė LVŽS lyderis. Jis mano, kad būtent dėl landsbergistų komandos  „sėkmės istorijos“ Lietuvoje buvo uždaryta šimtai įmonių o šimtai tūkstančių lietuvių emigravo.

„Agrarijų“ lyderis pabrėžia, kad dabar valdanti komanda turi iš esmės kitokias vertybes nei tos, kokios yra pas „dešiniuosius“, ir krizės metu jie ketina padėti žmonėms, o ne pribaiginėti juos. 

"Aš drįstu teigti, kad dabartinė valdžia vadovaujasi iš principo visiškai kitomis vertybėmis ir prioritetais, nei Kubiliaus laikų valdžia. Mes nespręsime krizės sukeltų problemų žmonių gerovės sąskaita “, - parašė Karbauskis.

Suprantama, kad rudenį bus parlamento rinkimai Lietuvoje ir  valdančiosios partijos lyderio patikinimai apie staiga išdygusį "didelį rūpestį ir meilę tautai" - tai priešrinkiminė retorika ir de facto startavusi rinkiminė kampanija.

Tarp kitko, Ramūnas Karbauskis pakartojo visus tuos žodžius, kurie iki šiol Lietuvoje buvo priskiriami ir siejami su „Kremliaus propaganda“, šmeižiančia išdidžią ir nepriklausomą demokratijos „sėkmės istoriją“ Baltijos jūros pakrantėje.

Juk liberastiniai ekonomistai iš Vakarų kaip ir pačios Lietuvos valdžia iš tikrųjų manė, kad Lietuvos išėjimo iš krizės strategija  2008–2009 metais yra pažangi ir sėkminga. Jei nebūtų šalia Latvijos, kur ekonomika smuko dar labiau, o vyriausybės kovos su krize priemonės buvo dar griežtesnės, tai lietuvišką „diržų susiveržimo“ patirtį būtų išvis pavadine pavyzdine.

Tačiau ir antikrizinė Lietuvos politika taip pat buvo laikoma efektyvia ir verta būti sektinu pavyzdžiu. Todėl, kad Lietuvos „sėkmės istorija“ turi tęstis. Taip, 2008 m. krizė buvo sunki, tačiau jos įveikimas - tai nauja sėkmė.

Dabar gi valdančiosios partijos vadovas dešimtmečio senumo „sėkmės istoriją“ vadina tautos nuskurdinimo keliu, ir tokį jo vertinimą netiesiogiai patvirtina Jevrosojūzas, kuris Lietuvą įvardija kaip viena iš skurdžiausių Europos valstybių.

Štai taip tikrovė nugali mitologiją, o akivaizdūs faktai - tai tik valdininkų melagystės gražiai padarytuose su „Power Point“ prezentacijose. Na negali būti sėkminga šalis, iš kurios per „antrosios nepriklausomybės“ metus pabėgo ar buvo išvaryta trečdalis gyventojų. Tokios šalies kelias yra ne sėkmės, o būtent nuskurdimo  kelias.