H. Farrell, A. Newman. Ar koronavirusas reikš mums pažįstamos globalizacijos galą?

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2020/0... 2020-03-25 08:45:00, skaitė 1072, komentavo 3

Koronavirusas pasirodė esąs neeiliniu globalizacijos išbandymu. Būtiniausioms tiekimo grandinėms trūkinėjant, tautoms kaupiant medicinines priemones ir skubant riboti keliones, ši krizė verčia pervertinti globalią tarpusavio priklausomybės ekonomiką. Globalizacija ne tik įgalino staigią ligos sklaidą, bet ir paskatino įmonių ir tautų tarpusavio priklausomybes, darančias jas pažeidžiamomis netikėtam sukrėtimui. 

Visgi naujojo viruso pamoka nėra, kad globalizacija žlugo, o kad yra trapi, nepaisant jos privalumų ar kaip tik dėl jų. Dešimtmečiais atskirų įmonių pastangos atsikratyti bet kokio pertekliaus generavo beprecedenčius turtus, bet kartu ir paliko be nenaudojamų išteklių visos globalios ekonomikos mastu. Normaliai laikais siekiama minimalizuoti bet kokius perteklius, tačiau krizių metu jų nebuvimas atima saugiklius ir paverčia ištisas sistemas trapiomis. 

Saugių gamybos alternatyvų nebuvimas lemia tiekimo grandinių trūkius, kas ir nutiko sveikatos sektoriuje dėl koronavisuro. Medicininių priemonių gamintojai nebesusitvarko su globalia paklausa, sukeldami šalių tarpusavio kovą dėl ribotų išteklių. To pasekmė: galios santykių tarp didžiausių pasaulio ekonomikų pokyčiai: pasirengusios kovai su virusu arba saugo savo išteklius, arba jais padeda kitoms šalims, taip didindamos savo įtaką globaliu mastu ir santykyje su kitomis galybėmis. 

Trapus efektyvumas

Vyraujanti žinia apie globalizaciją skelbia, kad ši sukūrė klestinčią tarptautinę rinką, leidžiančią gamintojams kurti lanksčias tiekimo grandines, pagal poreikį keičiant tiekėjus ar žaliavas. Adamo Smitho „Tautų turtas“ tapo pasaulio turto verslams pasinaudojus darbo pasidalijimo teikiamais privalumais. Specializacija pakėlė efektyvumą, o šis vedė prie augimo. 

Tačiau globalizacija kartu sukūrė sudėtingą tarpusavio priklausomybių sistemą. Kompanijos išskėstom rankom sutiko globalias tiekimo grandines, leisdamos atsirasti persipynusiam produkcijos tinklui, surišusiam pasaulio ekonomiką. Produkto komponentai dabar pagaminami įvairiausiose skirtingose šalyse. Šis poslinkis į specializaciją apsunkino substituciją, ypač neįprastiems gebėjimams ar produktams. Gamybai tapus globalia, valstybės tapo priklausomos tarpusavyje, nes nė viena jų negalėjo valdyti visų gėrybių ir komponentų, reikalingų jų ekonomikai. Nacionalinės ekonomikos virto globalaus tiekėjų tinklo dalimi. 

Naujojo koronaviruso COVID-19 sukelta pandemija atskleidžia šios globalizuotos sistemos trapumą. Kai kurie ekonomikos sektoriai, ypač pasižymintys darbo jėgos pertekliumi ar gamyba vykstančia įvairiose šalyse, gali atlaikyti krizę sąlyginai gerai. Kitos gali atsidurti arti žlugimo, jei pandemija neleis vieninteliam tiekėjui vienintelėje šalyje užtikrinti būtino ir plačiai naudojamo komponento tiekimo. Mašinų gamintojai visoje Vakarų Europoje bijo smulkiosios elektronikos gaminių stygiaus, nes vienas gamintojas, „MTA Advanced Automotive Solutions“, buvo priverstas sustabdyti gamybą Šiaurės Italijoje. 

Ankstesniais amžiais gamintojai pasiruošdavo žaliavų atsargas, kad apsisaugotų nuo galimo stygiaus situacijose kaip ši. Tačiau globalizacijos amžiuje dauguma įmonių pasirašo po Apple vadovo Timo Cooko posakiu, kad inventorius yra „fundamentalus blogis“. Vietoje to, kad mokėtų už gamybai reikalingų dalių sandėliavimą, kompanijos pasitiki pačiu laiku žaliavas pristatyti turinčiomis tiekimo linijomis. Pandemijos metu „pačiu laiku“ virsta „per vėlai“. Iš dalies dėl to nešiojamų kompiuterių pasaulinė produkcija vasarį smuko 50 procentų, o išmaniųjų telefonų gamyba artėjantį ketvirtį gali smukti 12 procentų. Abi prekės gaminamos naudojant dalis, kurias tiekia specializuoti Azijos gamintojai. 

Kritiniai trūkumai

Produkcijos „kamščiai“ kaip ką tik paminėtasis papildomai apsunkina kovą su virusu. Medicininės priemonės kaip reagentai, būtina koronaviruso pažinimo testo sudedamoji dalis, daugelyje šalių baiginėjasi arba baigėsi. Jų gamyboje dominuoja dvi kompanijos: danų Qiagen (neseniai nupirkta JAV giganto Termo Fischer Scientific) ir šveicarų Roche. Abiems joms nepavyksta spėti paskui augančią paklausą, o produkcijos trūkumas privertė atidėti testų pristatymą net Jungtinėms Valstijoms, laukiančioms eilėje paskui kitas valstybes. 

Virusui plintant kai kurios vyriausybės pasidavė savo žemiausiems instinktams. Dar iki pandemijos Kinijos gamintojai gamino pusę pasaulio medicininių kaukių. Prasidėjus pandemijai jie padidino gamybos apimtis, tačiau Kinijos vyriausybė nupirko visą produkciją ir papildomai importavo kaukes ir respiratorius iš užsienio. Tiesa, kad Kinijai jos buvo reikalingos, tačiau to rezultatas: kitos šalys liko be jokių priemonių kovai su virusu. 

Europos šalys elgėsi ne ką geriau. Rusija ir Turkija uždraudė medicininių kaukių ir respiratorių eksportą, Vokietija padarė tą patį, nors ir būdama Europos Sąjungos ir jos bendros rinkos dalyve. Prancūzijos vyriausybė tiesiog perėmė visas šalyje turimas kaukes. ES pareigūnai skundėsi, kad tokie veiksmai prieštarauja solidarumo principui ir neleido ES priimti bendros pozicijos, kaip kovoti su virusu. Niekas nekreipė dėmesio. 

Šios tendencijos gali tik ryškėti gilėjant krizei, kas galutinai užsmaugtų būtinų medicininių priemonių tiekimo grandines. Problema ypatingai jautri JAV, kurios vėlavo imtis kovos su virusu priemonių ir stokoja daugelio reikalingų resursų. JAV turi gausias medicininių kaukių atsargas, gulinčias nuo 2009 metų, tačiau ir jos gali sudaryti tik dalį reikiamo kiekio. Nieko keisto, jog Donaldo Trumpo prekybos patarėjas Peteris Navarro pasinaudojo šiuo trūkumu motyvuodamas grasinimus JAV pasitraukti iš globalios prekybos: esą JAV turi „grąžinti mano savo medicinos priemonių gamybos pajėgumus ir tiekimo grandines“. Vokietija savo ruožtu išsigando, kad Trumpo administracija bus tiek agresyvi, jog visiškai išpirks pačios Vokietijos kompanijos gaminamą viruso vakciną. Šiandien Vokietija svarsto, ar permušti JAV komercinį pasiūlymą, ar tiesiog uždrausti JAV sandėrį. 

Virusinė įtaka

Jei Trumpo administracija pasinaudojo pandemija, kad dar labiau atsitrauktų iš globalios integracijos projekto, Kinija naudojasi krize, kad parodytų savo pasiryžimą imtis lyderystės. Būdama pirmąja viruso užpulta šalimi, Kinija stipriai nukentėjo per pastaruosius tris mėnesius, bet pradeda atsigauti, kai likęs pasaulis klumpa prieš ligą. Tai problema Kinijos gamintojams, kurie dirba padidintu pajėgumu, bet susiduria su krizėje esančių šalių paklausa. Kita vertus, situacija suteikia Kinija neeilinę trumpalaikę galimybę paveikti kitų šalių elgesį ir požiūrį. Nepaisant anksti padarytų klaidų, kurios tikriausiai kainavo tūkstančius gyvybių, Pekinas išmoko kovoti su virusu ir turi kalnus reikalingos įrangos. Tai vertingi resursai, kuriuos Pekinas panaudos, pasitelkdamas visus gebėjimus. 

Ankstyvą kovą, Italija paprašė kitų ES šalių padėti reikiama medicinine įranga, nes jos trūkumas vertė italų medikus priimti širdis draskančius sprendimus, kuriuos pacientus gelbėti, o kuriems leisti numirti. Nė viena šalis neatsišaukė. Tačiau atsišaukė Kinija, pasiūliusi parduoti ventiliatorių, kaukių, apsauginių kostiumų ir tepinėlių. Kaip teigia Kinijos ekspertai Rush Doshi ir Julian Gewirtz, Pekinas siekia pasirodyti globalios kovos prieš virusą lyderiu, parodyti gerą valią ir išplėsti savo įtaką. 

Tai itin nesmagu Trumpo administacijai, kuri lėtai reagavo į naująjį virusą (ir kuri mano, kad uždrausti keliones iš Europos yra geriausia priemonė kovai su virusu, kuris jau plinta JAV teritorijoje). Toli gražu nebūdamos globaliu viešųjų gėrybių tiekėju, JAV turi nedaug resursų, kuriuos galėtų pasiūlyti kitiems. Tarytum įžeidimą, JAV netrukus gali priimti Kinijos atsiųstą auką: milijardierius Alibaba parduotuvių įkūrėjas Jack-Ma pasisiūlė paaukoti 500 000 testavimo rinkinių ir milijoną kaukių. 

Naujoji globalizacijos geopolitika

Politikams visame pasaulyje nesugebant susitvarkyti su virusu ir jo pasekmėmis, jiems taip pat teks pripažinti faktą, kad globali ekonomika neveikia taip, kaip jie tikėjosi. Globalizacija reikalauja nuolatos augančios darbo specializacijos tarp šalių. Tai modelis, sukuriantis nepakartojamą efektyvumą ir kartu nepakartojamas grėsmes, kurias ir atskleidžia tokie sukrėtimai kaip COVID-19. Pažeidžiamų vietų tik ryškės ir daugės. 

To rezultatas gali būti poslinkis globalioje politikoje. Piliečių sveikatai ir saugumui esant pavojuje, valstybės gali nuspręsti uždrausti eksportą ar perimti ypač svarbias gamybos linijas, net jei tai pakenktų sąjungininkams ir kaimynams. Atsitraukimas nuo globalizacijos paverstų bet kokį dosnumą dar labiau nei iki šiol vertinamu resursu. JAV kol kas nebuvo atsako į globalią krizę lydere ir Kinija tikrai perėmė bent dalį šio vaidmens. Pandemija keičia globalizacijos geopolitiką, tačiau JAV prie to neprisitaiko, vietoje to sirgdama ir slapstydamasi. 

versta iš Foreign Affairs