Autorius: Aleksandras Zubčenko Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/06/naci... 2015-06-26 12:58:23, skaitė 4173, komentavo 1
Taip, tenka pripažinti: daugelis neatsakingų Ukrainos piliečių naudojasi rusų medijos-zombinimo paslaugomis, padedant palydovinėms antenoms (lėkštėms). Jų, matote, netenkina aukšto profesionalumo lygmens naujienų srautai centriniuose TV kanaluose, su vedančiųjų išpūstomis akimis ir kniaukimu, „ATO spikeriais“, nerviniu tiku, bezdėjimu, ir absoliučiai sąžiningais feikais.
Nepasiruošusiam žmogui dešimt minučių pažiūrėti standartinę informacinę „Minstecija“ (Ukrainos informacinės politikos Ministerijos, vadovaujamos Jurijaus Stec – iš čia ir pavadinimas Minstec – aut.past) produkciją, tolygu vienuolikai parų išbūtų beprotnamyje. Tačiau ant daugiaaukščių stogų, kaip grybai po lietaus, krūvomis dygsta palydovinės lėkštės.
Galvojate jos priima rasiniu požiūriu teisingus „informacijos spindulius“? 5-ojo kanalo palydovinę versiją? Ne. Lėkščių savininkai bando stebėti uždraustus peržiūrai rusiškus TV kanalus su jų jėgos struktūrų, spec-tarnybų, mentų, traukinukų, lunatikų ir kitokių propagandinių Kremliaus dalykėlių propaganda. Kai kurie prieina iki to, jog žiūri antrojo „Fizruko“ sezono pakartojimą. Tai kaip su tuo kovoti? Koncepcija „Viena nacija – viena mova (kalba) – vienas televizorius“ byra tiesiog akyse.
Gerai, kad nors gėjai iš Radikalios Olego Liaško partijos nesėdi sudėję rankų. Andrej Lozovoj – deputatas, radikalas, patriotas, partijos lyderio numylėtinis, pasisakė su savalaike iniciatyva. Reikia, sako, nupjauti palydovines lėkštes budinčių milicijos postų pagalba. „Minstecija“ nedaro nieko.
Nėra aiškios, kompleksinės programos priešpalydovinės grupuotės veiklai Frunzės 103 bazėje, sugebančios sunaikinti retransliacinius Kremliaus satelitus pagal komandą iš bunkerio. Tarp kitko, bunkerio irgi nėra. Tai kolosalus informacinės politikos Ministerijos neapsižiūrėjimas, tikina Ukrainos liaudies deputatas. Ir, sunku su juo nesutikti. Teroristinių Rusijos pajėgų palydovai ramiai skraido virš suverenios europietiškosios Ukrainos teritorijos, skleisdami „propagandinę“ spinduliuotę taikiems patriotams.
Prie ko tai gali privesti? Pirma, prie visiško moralinio televizinės auditorijos išsigimimo, kuri papuola po FST „stogu“. O juk daugelis jau papuolė, prisėdę prie „NTV“ ir, kas apskritai „neįsipaišo“ į jokias analines „radikalų“ kiaurymes – „Life News“. Antra, prie penktos, šeštos, ir, net gali būti, jog septintos Kremliaus kolonos atsiradimo. Putino informaciniai kanalai, išradingai manipuliuodami faktais, bando įtikinti žiūrovus, jog Ukrainai gresia pilnas krachas.
Deja, jų apnuodytos kruvinosios gebnios (Federalinių moderatorių) nuodais sėklos krenta į derlingą dirvą. Neatsakingi piliečiai pradeda lyginti mokesčius už komunalines paslaugas su reklaminiais pačios progresyviausios pasaulyje šiuolaikinės jėgos klipais, ir jiems kyla klausimai. Klausimai, Karlai! Pavyzdžiui, kaip galima gyventi naujovišką gyvenimą su tokiomis kainomis? Kame slypi esmė eksperimento, kuris šalyje vykdomas be pačių eksperimento objektų sutikimo? Jeigu pardavus premjerą organams, tai kokią dalį valstybinės skolos pavyktų padengti?
Trečia, palydovinių lėkščių-antenų savininkai faktiškai ignoruoja nacionalinę kultūrinę-informacinę Ukrainos erdvę. Dėl ko gi tada, klausimas, transliuojamos visos šios tiesioginės laidos iš ATO (AntiTeroristinė Operacija) spaudos centro, kultūrologų ir žinovų pasakojimai apie Oresto Pisiuno kūrybą Hannos Vaginenko civilizacinių siekių kontekste? Jie gi nesuprasdami esmės atsisako ištiso ukrainietiškos istorijos sluoksnio! Nežinos kaip teisingai dažyti kiaušinius šiame sezone, kiek būtina virti vynuogių lapus, kad paruošti tradicinį ukrainietišką patiekalą – dolmą. Aš pats apstulbau, kai pamačiau kulinarinį šou per STB. Na, taip gavosi. Palydovinių lėkščių savininkai yra potencialūs separatistai. Vien jau alternatyvių informacijos priemonių turėjimą, tokių, kaip palydovinės lėkštės, reikėtų vertinti kaip kriminalinį nusikaltimą prieš naciją.
Manau, Aukščiausia Rada nubalsuos palaikydama įstatymą siekiantį uždrausti palydovines antenas, kadangi alternatyvos nėra. Tačiau, nereikėtų apsistoti ties pusėtinomis priemonėmis. Dar yra Internetas. Labai aktualu sukurti kiberpoliciją Stecio „informacinės kariuomenės“ bazės pagrindu. Deja, tenka konstatuoti: teisybės ministerijos botai papuolė į sudėtingiausią katilą ir nesusitvarko su gerokai viršijančiomis agresoriaus pajėgomis, pastoviai jas siunčiančio sudėtingos realybės pagalba, uždrausta Minsko susitarimais.
Kol kas nepavyksta realizuoti plano „Gruziniškas prasiveržimas“. Iš pradžių buvo norima, kad visos šalies pagrindu potencialūs separatistai pamatytų, kaip pasikeitė gyvenimas, kiek jis priartėjo prie europietiškų standartų. Tačiau idėja pasirodė reikalaujanti per daug resursų. Vienas gruzinas, net pačiame jėgų žydėjime, negali padengti tiek ukrainiečių. Nutarė apsiriboti Odesos sritimi, pavertė ją kartu su visais gyventojais į pavyzdinę gruziniškos pertvarkos ir viešumo vitriną. Visiems kelių milicininkams uždraudė naudotis dryžuotomis lazdomis, kadangi naujas jų viršininkas – irgi gruzinas – labai nervinosi, matydamas tokius dryžuotus dalykėlius pailgos formos ir reikalingo dydžio darbinėse dulkėtų kelių žynių rankose. Turbūt kažkokios psichologinės traumos, vaikystės prisiminimai, pirmoji nesėkminga patirtis. Kas žino.
Vėliau atleido visus senus biurokratus. Dabar galvoja, kur imti pinigų, kad nutiesti kelią Odesa-Reni. Klestėjimas ir audringas reformų bumas, žinoma, neišvengiami. Odesa taps nauju centru, laisvąja zona, ukrainietišku Singapūru ir net Sidnėjumi artimiausioje istorinėje perspektyvoje.
Tačiau kol kas nėra faktinės medžiagos internetinio fronto kariams. Ji išsemta. Būtina nedelsiant imtis ekstra priemonių. Pradžiai įvesti Wi-Fi pagal pasus. Kad nereikėtų aiškintis pagal IP adresą, kaip siūlo Antonina Geraščenko, o iškart važiuoti pagal namų adresą su orderiu. Arba be. Visi naudotojų kompiuteriai turi būti užregistruoti informacinės politikos Ministerijoje. Įdiegti juose licenzijinę programinę įrangą, kuri suteikia galimybę realaus laiko režimu atsekti savininkų interneto aktyvumą: tinklapius, kuriuos jie lanko, paštą, socialinius tinklus. Viską! Kovoje už protus geros visos priemonės. Tada bus aiškiai matomas visas separatizmo vaizdas šalyje.
Dabar grįžkime prie televizijos. Kaip rodo kompanijos GFK reitingai, labai žemas rodiklis tokių svarbių programų kaip „dešimt minučių su premjeru“, tok-šou „5-ame kanale“ ir taip toliau. Net Saviko Šusterio auditorija byra akyse. Todėl reikia pritaikyti būtiną televizoriaus įjungimą be naudotojo dalyvavimo. Milicijos reidai, laidos „dešimt minučių su Senia“ metu, turi šukuoti aludes ir įteikinėti potencialiems žiūrovams, ignoruojantiems televiziją, šaukimus į kariuomenę. Po to, teks legalizuoti lengvus narkotikus ir atidaryti patriotinį kavinių-šopų tinklą. Tačiau apie programą „Psichinė nacijos sveikata per legalaizą“, papasakosime sekančioje medžiagoje.