Mokslininkai įrodė: amerikiečiai išties buki
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/mokslininka... 2015-04-24 19:35:53, skaitė 4428, komentavo 1
Amerikiečiai visada pasižymėjo pasitikėjimu savimi, ypač jaunimas. Tačiau ar tikrai JAV piliečiai turi pagrindą didžiuotis? Išsilavinimo kokybės tyrimų kompanija Educational Testing Service atliko tyrimą, iš kurio rezultatų paaiškėjo nemaloni tiesa: amerikiečiai išsilavinimo srityje nusileidžia kitų išsivysčiusių šalių gyventojams.
Educational Testing Service (ETS) duomenimis, 20-34 metų amžiaus amerikiečiai smarkiai atsilieka nuo savo bendraamžių, kai kalba eina apie raštingumą, matematiką ir technologinius įgūdžius. Netgi atsižvelgiant į tai, kad šiandien aukštąjį išsilavinimą gauna daugiau amerikiečių negu kada nors anksčiau, tautos intelektas smunka vis žemiau ir žemiau.
Tai ką gi galima pasakyti apie amerikiečius? Deja, tiesa yra tokia, kad jie yra buki. – rašo leidinys The Economic Collapse. Švietimo sistema įrodė savo netinkamumą, o jaunimas leidžia laiką priešais TV, kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Ir kol amerikiečiai nepasižiūrės tiesai į akis, situacija tiktai prastės.
Pereikime prie konkretikos. Kaip nustatė ETS specialistai, amerikiečiai, baigę keturis universiteto kursus, yra tokiame pačiame intelektualiniame lygmenyje kaip japonai, suomiai ir olandai, baigę vidurinę mokyklą. Amerikiečiai, gimę po 1980 metų, pastebimai atsilieka nuo savo bendraamžių visame pasaulyje, nuo Australijos iki Estijos. Tai ekspertai išsiaiškino, išanalizavę testo „Tarptautinio suaugusių kompetencijos vertinimo programa“ rezultatus. Teste dalyvavo 22 šalių gyventojai.
Pagal testo rezultatus amerikiečiai atsidūrė paskutinėje vietoje pagal technologinius įgūdžius. Ir pagal matematiką. O kai dėl raštingumo, tai blogesnė nei Amerikoje situacija susiklostė tiktai dviejose šalyse – pusė „nulinių metų“ kartos atstovų parodė rezultatus, žemesnius už minimalią normą.
Aplenkti amerikiečiai sugebėjo tiktai Italiją su 60% „beraščių“ ir Ispaniją su 59%. Du trečdaliai šios kartos atstovų sugebėjo suprasti ir/arba išspręsti matematikos uždavinius. Nieko nuostabaus, kad tokioje intelektualinėje terpėje galima drąsiai reklamuoti kokakolą kaip naudingą gėrimą.
Viena iš tokios liūdnos situacijos kaltininkių galima laikyti švietimo sistemą. Nuo pirmosios klasės iki podiplominio išsilavinimo jo kokybė neišlaiko jokios kritikos. Štai truputėlis statistikos:
Po dviejų universiteto kursų pas 45% studentų nepažymėta jokių pasisekimų moksluose, pas 36% pasisekimai nežymūs.
Šiuolaikiniai studentai skiria mokymuisi dvigubai mažiau laiko negu jų bendraamžiai prieš kelis dešimtmečius.
Pusė studentų nė karto nėra užsirašę daugiau kaip 20 puslapių lekcijos per vieną kartą.
32% niekada nėra perskaitę daugiau kaip 40 puslapių teksto per savaitę.
O štai kai kurių kursų, kurie skaitomi Amerikos universitetuose jau ne pirmus metus, pavadinimai: „Ką, jeigu Haris Poteris yra realus?“, „Ledi Gaga ir šlovės sociologija“, „Filosofija ir Star Trek“, „Ko galima išmokti iš Youtube?“, „Kaip žiūrėti televizorių?“.
Tai tikra nacionalinė krizė. Tėvai turi skambinti pavojaus varpais, tačiau dėl to, kad jie patys dažniausiai menkai susigaudo, kas vyksta, jie ir toliau moka pinigus už savo vaikų mokslus, manydami, kad atžalos ruošiamos gyvenimui realiame pasaulyje.
Galbūt iš amerikiečių per daug reikalaujama? Galų gale mokslininkai nustatė, kad mažėjantis tautos intelektualinis potencialas – tai tik natūralių procesų pasekmė. Stenfordo biologijos profesorius Džeraldas Krebtris mano, kad per pastaruosius 2-6 tūkstančius metų žmonės smarkiai sukvailėjo. Ir susiję tai su „klaidų“ susikaupimu genuose.
Savo tyrimo metu profesorius nustatė, kad per pastaruosius 3000 metų žmogaus genuose įvyko apie 5000 naujų mutacijų, darančių įtaką mūsų intelektualiniams sugebėjimams.
Mūsų DNR mutuoja jau ne pirmą tūkstantmetį ir šios mutacijos neneša mums naudos. Kiekvieno iš mūsų DNR esama dešimčių tūkstančių „klaidų“, o ateities kartoms mes perduosime dar daugiau. Nemažai mokslininkų mano, kad žmonija galiausiai pavirs minia idiotų, nesugebančių realiai mąstyti. O gal didžioji gyventojų dalis jau pasiekė šią būseną?