Autorius: Sąjūdžio politikai, paslėpę KGB bylas Šaltinis: http://on.lt/vsd-stogas... 2018-11-22 22:42:22, skaitė 747, komentavo 1
Dainius Pūras, Agrokoncerno įmonių grupės vardu informuojame, kad grupės įmonių Visus šiuos metus projekto globėjas yra Ramūnas Karbauskis
Daugiau šviesos šių piliečių asmenybėms suteiktų iš kart po nepriklausomybės atgavimo dingę slaptieji KGB archyvai Lietuvoje. Bet jie buvo pradanginti ir niekas jų net neieškojo, nes jie sužlugdytų daug aukštas pareigas užimančių dabartinės Lietuvos respublikos politikų, teisėjų, prokurorų, departamentų vadovų ir t. t. Ką jau bekalbėti apie didžiausią dvidešimties metų nepriklausomos Lietuvos pasiekimą – elitą. Kažkam, disponuojančiam slaptaisiais KGB archyvais (neatmestina galimybė, kad tai VSD), suteikta didelė valdžią ir įtaką reguliuojant procesus ir įvykius dabartinėje Lietuvos valstybėje.
Grįžkime prie VSD kuruojamų (pavadinkime juos bendru vardu) – „agentų“. Šių „agentų“ funkcija įtakoti ir aiškintis visuomeninius, politinius procesus Lietuvoje. Ne mažiau svarbus faktas, kad VSD net ir pralaimėjus teismo procesą Ekspertų.eu atstovams, nesiteikė paviešinti Aidžio Mieželio – Devintosios (visuomeniniai ir politiniai procesai) valdybos buvusio viršininko fotografijos.
Taigi VSD kuruojami „agentai“… Prieš kalbėdamas apie juos noriu patarti ir įspėti sveikai ir blaiviai mąstančius – neverta tų „agentų“ rašinių komentuoti įvairiuose internetiniuose portaluose, jūsų komentarus savo tikslais naudoja, analizuoja juos ir klasifikuoja didelė VSD komanda. Be to jūs keliate reitingus tiems internetiniams portalams, kuriuose „agentų“ rašiniai atsiranda ir leidžiate lobti nesąžiningai žiniasklaidai. Savo komentarus apie šių „agentų“ rašinius visada galima pateikti po gerais visų pirmiausia sąžiningais straipsniais.
Pradėsiu nuo „agentų“ gvardijos eilinių, taip vadinamų pėstininkų, kurie „kovoja“ priešakinėse fronto linijose – provokuoja, kelia sumaištį ir isteriją, užkemša viešąją erdvę niekine informacija.
Arkadijus Vinokuras – prisistatantis kaip aktorius, režisierius, vertėjas, rašytojas, žurnalistas. Save kartais besiskelbiantis kaip disidentas. Žinoma, kad net perestroikos laikais, beveik kiekvienas asmuo apsilankęs iš Lietuvos TSR Švedijoje, buvo sušildomas visapusišku Arakadijaus Vinokūro dėmesiu. Toks atpažįstamas galimai KGB bendradarbio stilius. Cituoju jo praeitos savaitės perlus:
Anot teisės profesoriaus E. Kūrio, mes turime ne ką kitą, kaip teisinės valstybės parodiją. Išties, kodėl ne parodija, kai teisėja N. Venckienė spjauna į teismo sprendimus arba būdama teisėja kuria politinę partiją. Ar reikėtų jai ar bet kuriam kitam praradusiam elementarią atsakomybę ir pagarbą savo profesijai ir įstatymams teisėjui bent iš pradžių pasitraukti iš teisėjo pareigų? Kvailas klausimas. Čia juk – Lietuva!
Prezidentė, viršydama Konstitucija apibrėžtus įgaliojimus, savo ruožtu nurodo jokiais būdais nesiimti teisėtų priemonių grąžinti įkaite paimtą mergaitę teisėtai motinai, ir – nieko. Dangus negriūva.
Nekreipiant dėmesio į dezinformacijos dozę, nenorom krenta į akis tai, kad Arkadijus Vinokuras visada remiasi tik vieno teisės profesoriaus nuomonę, kuris Konstitucijos sakinį (dažniausiai taikydamas šalies prezidentei) skaito ne iki galo:
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.
Jei visą šį, Konstitucijos sakinį traktuotume taip, kaip jį „agentas“ traktuoja anot teisės profesoriaus, tai čia visi mes tada stambiai kišamės į teisėjo ar teismo veiklą? Užčiaupti mus reikia visus!
Šis „agentas“ niekada nevengia kurstyti aistrų ir provokuoti, vadindamas žmones garliaviniais ir patvoriniais. Pamiršdamas, o gal nežinodamas, kad būtent tie garliaviniai, radviliškiniai, šilutiškiniai, antakalniniai savo kūnais ir krauju gynė tėvynės ir šios valstybės nepriklausomybę, ir vėl nemirktelėję stos ją ginti, kai iškils pavojus. Greičiausiai Arkadijų Vinokurą tai labiausiai ir erzina, apart to, kad tenka vykdyti užduotį. „Agentas” teigia dar daugiau:
Visi kiti dėl duonos ant stalo pasiruošę demokratiją ir nepriklausomybę mesti į šiukšlyną. Taigi, Vengrijoje prieš tokį vienos partijos įsigalėjimą demonstravo apie šimtas tūkstančių žmonių. Kiek Lietuvoje į gatves išeitų? Retorinis klausimas.
Net įdomu, ką į tokią „agento“ dezinformaciją atsakytu Vengrijos ambasadorius. Beje pastebėjau, kad Vengrijos tema, paskutiniu metu pasisakė beveik visi „agentai“.
Na ir paskutinis praeitos savaitės Arkadijaus Vinokuro pasireiškimas pilnas dezinformacijos, įžeidinėjimų ir provokacijos, nereikalauja jokio komentaro:
Vaikus myli ir jų neturintys. Tačiau mylėti nepakanka. Reikia vaiką gerbti, atjausti. Su pagarbos ir atjautos vaikui kultūra striuka Lietuvoje. Nuoširdžiai užjaučiu prezidentę Dalią Grybauskaitę, nes ji neturi nei antros pusės, nei vaikų. Gal todėl jos gebėjimą atjausti kitą, šiuo atveju viešai psichiškai luošinamą vaiką, keičia populizmas? Reitingai svarbesni už vaiką? O gal nemaloni, triviali tiesa ta, kad Lietuvos inteligentija yra baili, įpratusi nusileisti grubiai jėgai. Juk trečius metus vaikas gyvena toje grubią jėgą garbinančioje, atvirą, primityvią panieką kitam skleidžiančioje aplinkoje. Kuris gi iš inteligentų nori būti „kedofilų“ išvadintas pedofilu? Prezidentei, galimai, tai politiškai – „reitingiškai“ nenaudinga.
Laima Lavaste – VSD kuruojama „Lietuvos ryto“ korespondentė. Tik apie savo privatų gyvenimą žurnalistė nekalba. Ir juokais, ir rimtai kamantinėjama tyli. Ir nieko nuostabaus. Nes sovietmečiu išvažiuoti dirbti žurnalistu į užsienį, o tuo labiau į Suomija galėjo tik ištikimas KGB bendradarbis. Neabejotinas „agentas“, apie kurio biografiją nerasite jokios informacijos viešojoje erdvėje. Šiuo metu vykdoma jos priedangos operacija, kur neva ji kovoja su „teisėjų klanu“, nors jokios realios kovos nebuvo ir nėra. Tuo tarpu pati Laima Lavaste aktyviai dalyvauja kito „agento“ priedangos ir reabilitacijos operacijoje:
Virginijus Gaivenis – „agentas“, kurio bendradarbiavimas su VSD ryškiausiai atsiskleidė istorijoje su VSD pareigūnu Valerijumi Saveljevu. Bet tai atskira istorija reikalaujanti nuodugnesnio aprašymo.
Taigi abiejų VSD kuruojamų žurnalistų perlai… Praėjusios savaitės keisto stiliaus straipsnyje, kuriame Laima Lavaste, imdama interviu iš „agento“ Virginijaus Gaivenio, teisina ir jį ir kartu pačią save:
Prieš jam ateinant aš padariau vienintelę klaidą, dėl kurios gailiuosi, – paskambinau buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio žmonai Marijai Milinienei, kurios sūnus galimai buvo nužudytas.
Pasakiau jai, kad turiu žmogų, suteikusį labai vertingos informacijos dėl Kauno žudynių ir galbūt dėl jos sūnaus žūties tikrųjų motyvų.
Man atrodė, kad motina privalo tai žinoti, ir jai nebus svarbios nei artimos pažintys, nei pareigos tų žmonių, kurie galbūt neužkirto kelio tragedijai.
Marija Milinienė tuo metu buvo Vilniuje ir tuoj atskubėjo pas mane.
Išgirdusi, kad tarp informatoriaus paminėtų pareigūnų yra ir jos geras pažįstamas V. Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro laikinasis vadovas T. Ulpis bei jos pažįstami operatyviniai darbuotojai Vitalijus Vitkovskis bei Dariušas Sinkevičius, tyrę ir jos sūnaus žuvimo bylą, moteris susiėmė už galvos ir pasakė: „Nesvarbu jų rangas, jie visi turės atsakyti.
Atkreipiu dėmesį, kad abu „agentai“ pagrįstai nepaaiškina kodėl į šią istoriją buvo įtraukta Marija Milinienė. Tiesiog „agentai“ į šią istoriją įtraukia naują žaidėją, kaip priedangą, sielvarto prislėgtą Mariją Milinienę, kurios sūnų „agentų“ kuratoriai greičiausiai ir nužudė.
Dar „agentai“ pažeria visiškai sensacingą perlą:
Vyriausioji tyrėja Audronė Gecevičienė jį apklausė „dalyvaujant nukentėjusiai Marijai Milinienei pagal jos prašymą“ (citata iš protokolo). Apklausa truko net puspenktos valandos – iki 17 val. 33 min.
Šios apklausos septynių puslapių protokolas buvo jau po kelių dienų perduotas žurnalistams, tuo metu rengusiems būsimas televizijos laidas ir straipsnius.
Kodėl buvo padarytas nusikaltimas – nukopijuotas liudytojo apklausos protokolas ir pakištas žurnalistams?
Tikslas gali būti tik vienas: kad žurnalistai sužinotų, jog M. Žalimas, po trijų dienų duodamas parodymus tyrėjai, jau nebeprisiminė aukštų policijos pareigūnų pavardžių.
Na tikrai nusikaltimas. Bet apklausos protokolų perdavimas žurnalistams pateikiamas, kaip kiek daugiau negu keistas faktas. Kažkodėl tas faktas nebuvo paminėtas nei „agentų“ ankstesnėse laidose, nei rašiniuose? Ir dar keisčiau, kad niekas iš „agentų“, dėl šio nusikaltimo nesikreipė į prokurorus. (Ir tada jau ne „pakištas“, kaip rašo Laima Lavaste, nes tokių „pakišimų“ šiems „agentams“, stebint jų ankstesnius kūrinius, šioje istorijoje buvo pernelyg daug.)
Visiems paprastiems žurnalistams Lietuvoje, tokie „pakišimai“ žydra svajonė. Visi jie žino, kad tokie perdavimai („pakišimai“) neįmanomi, nes visi jie teiraudamiesi apie bet kokį ikiteisminį tyrimą gauna atsakymą: „kad tai ikiteisminio tyrimo medžiaga ir susipažinti su ja gali tik su tiriančio prokuroro leidimu“.
Iškyla klausimas, kurio prokuroro leidimą gavo šie „žurnalistai“? Jei tokio leidimo jie negavo, Virginijus Gaivenis ir Laima Lavaste turi kažkokį spec. tarnybų patepimą. Išvada viena – VSD kuruojami.
Mečys Laurinkus – neabejotinas eilinių „agentų“ gvardijos kapitonas. Net šešis metus vadovavęs VSD, du kartus atšauktas iš diplomatinės tarnybos. Mečys Laurinkus ir pats neneigia, kad vadovaudamas VSD stengėsi kuo daugiau į šią tarnybą pritraukti buvusių KGB darbuotojų ir bendradarbių. Šis „agentas“ savo rašiniuose dažnai nevengia pedofilų ir žudynių skandalo temos, ir visada primena, kad teismo nutarimus reikia vykdyti. Praeitą savaitę Mečys Laurinkus eiliniame savo rašinyje apie viską ir tuo pačiu apie nieką maloniai pareklamavo vieną TV laidą, kurią tikriausiai dabar reikia visiems žiūrėti? Cituoju:
Entuziastingas populiarus dainininkas, sugebantis sukelti nebanalius patriotinius jausmus, pradėjo naują politinę televizijos laidą „Pabandom iš naujo“. Pirmo pasirodymo tema tapo emigracija.
Nustebino projekto autorių sumanymas problemą parodyti abipusę, leidžiant atsiskleisti ir patiems išvažiavusiems, ir parodyti, kad valdžios vienpusis kaltinimas toli gražu ne visada yra pakankamai pagrįstas.
Patiko ir kitkas: pabandyti kalbėti be išankstinio nusistatymo, ironijos ar pašaipos.
Manau kas supranta, labai atidžiai žiūrės laidas, nes jose pamatys ir išgirs daug VSD kuruojamųjų dezinformacijos dozių ir smegenų plovimo.
Na ir pagaliau VSD kuruojamųjų elitas. Juos galima pavadinti elitinėmis „agentų“ pajėgomis, kurios dažniausiai laikomos rezerve ir panaudojamos svarbiausiais karo momentais. Šie „agentai“ formuoja strategiją, galima sakyti brėžia gaires ir deda akcentus. Jie pasirodo tokiais išmintingais mokytojais, kuriuos cituoja ir iš jų semiasi idėjų kiti nesusipratę žiniasklaidos atstovai.
Daug ką pasako ir ta aplinkybė, kokiame savaitraštyje ir internetinėje svetainėje visu pirma atsiranda jų rašiniai. Su laiku įrodysiu ir pateiksiu faktus, kad šis savaitraštis ir jo internetinė svetainė veikia, kaip VSD padalinys.
Stanislovas Kairys – elitinis „agentas“. Praeitos savaitės savo rašiniuose, jis žinoma neišvengia provokacijos ir dezinformacijos, bet vieną jo rašinį geriausiai apibūdina ši citata, transliuojanti naują valdančiųjų klano strategiją, ko Lietuvos piliečiai dabar turi išsigąsti:
Tačiau yra ir dar vienas kolektyvinis gelbėjimosi būdas – bendras kerštas ne tik valdžiai, bet ir visiems, kam tik gyvenimas susiklostė geriau. „Mūsų“, nuskriaustųjų kerštas „Jiems“ – skriaudėjams, išnaudotojams ir visokiems auksaburniams dykaduoniams. Atrodo, priešakinis tų visų nuskriaustųjų būrys dabar budi, meldžiasi ir ragina nepaklusti įstatymams Klonio gatvėje Garliavoje. Už to būrio – dešimtys tūkstančių, kuriems žodis „pedofilai“ iš tiesų reiškia „visi kiti“; pasisekė dorai uždirbti – pedofilas; sugebi suregzti taisyklingą sakinį su veiksniu ir tariniu savo vietose – pedofilas; netiki sąmokslo teorijomis – pedofilas; laikaisi įstatymų – trenktas pedofilas; nemanai, kad jeigu valdžiažmogis apsivogė, tai ir tau galima – dukart trenktas pedofilas. Ir visi kartu – Šėtono tarnai.
Va taip, lyg ir nieko nebuvo. Lyg prokurorai nevilkino bylų, neapgaudinėjo žurnalistų ir visuomenės, dėl šios istorijos bylų nebuvo atleisti ar priversti trauktis iš postų, nebuvo neišaiškintų žudynių? Pagaliau taip reikia suprasti visi valdininkai ir politikai dirbdami valstybinį darbą, uždirbo savo kotedžus, vilas paežerėse, ne kai kurie aukšti prokurorai tapo žemvaldžiais per visą šalį ir visos tos gerybės tik pasisekus dorai uždirbti?
„Agentas“ savo rašinį užbaigia strategiškai įžvalgiai:
Tai, kas pastaruosius keletą metų vyksta Garliavoje, iš tiesų yra daug gilesnis konfliktas, nei įprasta manyti. Ten, Klonio gatvėje, prasideda ir per visą Lietuvą giliu grioviu vingiuoja „Mes“ ir „Jie“ kariuomenes skirianti fronto linija. Ir ten nematomam priešui be mūšio būriais pasidavinėja Lietuvos valstybės politinis bei intelektualinis elitas.
Tik kodėl nematomam ir dar priešui? Kaip suprasti „agentą“? Keistas atvirumas, Lietuvos žmonės, piliečiai – Lietuvos valstybės politinio ir intelektualinio (čia visu pirma tikriausiai turima omenyje teisėjai) elito priešai?
Dainius Pūras – elitinis „agentas“. Tai tas pats Pūras į kurio vadovaujamą Vaiko raidos centrą buvo neteisėtai uždaryta Drąsiaus Kedžio dukra. Mergaitės „apdirbti“ jis tada nesugebėjo, tai dabar „dirba“ rašiniais.
Atkreipkite dėmesį į šią citata, kur gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras nagrinėja teisinius ir politinius klausimus. Nors tikriausiai tai daryti jam yra suteikta teisė, nes „agentas“ yra politikas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys. Ir jo rūpestis Lietuvos elitui suprantamas:
D. Kedžio rėmėjais tapę žmonės ir žmonių grupė yra ne tik nepatenkinti teisėsaugos veiksmais, bet ir vis griežčiau reikalauja, kad sprendimai būtų padaryti bei įvykdyti pagal jų norimą scenarijų. Sunku suprasti, kas slypi už tokio tvirto įsitikinimo jų remiamos D. Kedžio sesers neklystamumu, jei dėl tokio įsitikinimo net imta aukoti ir patį teisingumą. Kerštaujama teisėsaugai? Protestuojama prieš Lietuvos elitą? Paradoksalu, bet taip besielgiantys piliečiai jau kuris laikas patys tapo teisingumo vykdymo kliūtimi. Pasirodo, kad galima pažeisti įstatymus, galima nevykdyti teismo sprendimų, jei tuo užsiima D. Kedžio sesuo ir jos aplinka.
Čia tai pat galite pastebėti „elitinę“ gaidelę ir mėginimą supriešinti taip vadinamą Lietuvos elitą ir likusius žmones. Tai pat kaip ir kitas elitinis „agentas“, Dainius Pūras konstatuoja, kad vyksta karas.
Na ir paskutinis praeitos savaitės elitinio „agento“ perlas, kuriuo greitu laiku vadovausis visi eiliniai agentai ir likusi nesusipratusi žiniasklaida. Tai strateginė kuratorių žinia, kurią transliuoja žmonėms, ir iš jos jūs turite suprasti, kad teisėsaugininkams trukdoma ir jie nieko neištirs. Ir nėra ko tikėtis teisybės, supraskit patys kalti.
Ir galite iki pažaliavimo reikalauti nepriklausomų tyrėjų ir seklių, kurie nešališkai ir nieko neįtakojami ištirtų šios istorijos bylas:
Suprantu, kad tarp N. Venckienės gynėjų atsidūrė daug nuoširdžių žmonių, kurie yra supykę ant valdžios, ir jiems net nereikia įrodymų, kad valdžioje ir teisėsaugoje – ne tik išvien korumpuoti žmonės, bet dabar jau ir pedofilai. Ir vis dėlto norėčiau, kad šie žmonės atsikvošėtų ir suvoktų, jog jie, turėdami gerų ketinimų, nuėjo per toli. Šiandien bėda nebe ta, kad teisėsauga blogai dirba. Šiandien teisėsauga jau vien dėl visuomenės dėmesio šioje skandalingoje byloje stengiasi skrupulingai vykdyti įstatymus. Bėda ta, kad dabar jai trukdoma, ir trukdo ne bet kas, o atkakliai primetama nuomonė, kad tiesa yra laikinosios globėjos pusėje.
Koks paperkantis globėjiškas tonas ar ne? Va su tokiu paperkančiu globėjišku tonu ir daromi didžiausi nusikaltimai pasaulyje.
Greitu laiku neabejotinai sulauksime dar vienos dozės VSD kuruojamųjų žurnalistų dezinformacijų, provokacijų ir gąsdinimų. Nevisus juos išvardinau, jų yra ir daugiau. Ir kiekvienas iš jų laukia savo dienos, kada galės iššauti. Būkime budrūs, nes jie kariauja! Tik apmaudu, kad ne Lietuvos žmonių, o valstybės „elito“ barikadų pusėje.
Visų jų “skėtis” - D. Pūro UAB “Žmogaus teisių stebėjimo institutas. D. Pūras samdė direktore Dovilę Šakalienę. Vėliau pasiuntė ją į Seimą