Viešas kreipimasis į Konstitucinį teismą dėl tos pačios lyties „šeimos“ narių teisinio statuso
Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/1... 2018-11-21 21:48:36, skaitė 780, komentavo 1
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Lietuvos pilietinių organizacijų ir piliečių
VIEŠAS KREIPIMASIS
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyto tos pačios lyties šeimos narių teisinio statuso
Visuomenė stebi esminius teisnius pokyčius, kurie yra susiję su visuomenės ir Lietuvos valstybės pagrindais, t. y. su šeima, nes šalies Konstitucijos 38 str. nustato, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.
Mums yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme šiomis dienomis bus sprendžiamas konstitucinis santuokos instituto likimas – Konstituciniame Teisme pradėta nagrinėti byla dėl to pačios lyties asmenų šeimos narių teisės laikinai gyventi Lietuvoje (bylos Nr. 1B-22/2016). Ši byla yra nepaprastai aktuali kiekvienam Lietuvos gyventojui, o Konstitucinio Teismo sprendimas turės lemiamą reikšmę tolimesnei Lietuvos visuomenės ir valstybės raidai.
Visuomenė tiki Konstitucinio Teismo teisėjų išmintimi, tiki jų pagarba Lietuvių tautos valiai, išreikštai Konstitucijos tekste ir Konstitucijos nuostatoms, kurios reguliuoja santuoką ir šeimos narių teises.
Mes suprantame, kad Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimas Rumunijos piliečio S. Coman byloje (Nr. C-673/16) saisto būsimąjį Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą. Taip pat suprantame, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra įpareigoti rasti kone saliamonišką sprendimą, kuris nepažeistų Konstitucijos nuostatų ir kartu užtikrintų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
Kartu žinome, kad ETT savo sprendimu nesukūrė direktyvos (prievolės) nacionalinėms valstybėms pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokų. Mums žinoma, kad ETT savo sprendime rėmėsi Europos Sąjungos (ES) teisės (Lisabonos sutarties) 21 straipsnio 1 dalimi, kurią atitinkamai interpretuodamas, padarė išvadą, jog ši norma įpareigoja valstybes nares užtikrinti ES piliečių, taip pat kai jie yra vienos lyties sutuoktiniai, teisę atvykti į bet kurią ES šalį ir joje įgyti teisę laikinai ar pastoviai gyventi.
Mums taip pat žinomi argumentai, kuriais remdamasis ETT pateikė Lisabonos sutarties 21(1) straipsnio interpretaciją – ETT pripažino, kad kalbant apie laisvo judėjimo teisę sąvoka „sutuoktinis“ (angl. spouse), reiškia santuokinį dviejų asmenų ryšį, kuris sutuoktinių lyties požiūriu yra neutralus ir todėl aprėpia tos pačios lyties sutuoktinį ES pilietį. ETT taip pat paaiškino, kad minėtoje byloje jis remiasi Europos žmogaus teisių chartijos 7 straipsniu, bei Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencija, pagal kuriuos privataus gyvenimo ir šeimos gyvenimo institutai vienodai taikytini homoseksualioms ir heteroseksualioms poroms.
Savo kreipimesi į Konstitucinį Teismą akcentuojame, kad santuokos, sutuoktinio, šeimos ir privataus gyvenimo institutų teisinis statusas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, mūsų įsitikinimu, yra kitoks, nei šių institutų turinį pagal ES teisę minėtame sprendime traktuoja Europos Teisingumo Teismas:
Pirma, turinio požiūriu sąvoka „sutuoktinis“ mūsų šalies Konstitucijoje organiškai siejasi su sąvoka „santuoka“ – santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu (Konstitucijos 38 str. 3 dalis). Todėl sąvoka „sutuoktinis“ be jokių išlygų reiškia konkrečią lytį, vyrą ar moterį, o sąvoka „santuoka“ – skirtingų lyčių sąjungą. Taigi pagal mūsų šalies Konstituciją sąvoka „sutuoktinis“ lyties požiūriu negali būti interpretuojama kaip neutrali.
Antra, Pagal ETT interpretaciją šeimos institutas yra privatus dalykas, yra išskirtinai dviejų asmenų pasirinkimo reikalas ir tiesiogiai gali nebūti saistomas įsipareigojimų visuomenei, valstybei, bendrajam gėriui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, (38 str. 1 d.), todėl šeimos konstitucinė doktrina, šeimos teisė privalo atspindėti visuomenės, valstybės pagrindinius interesus, tarnauti bendrajam gėriui.
Trečia, sprendžiant iš Rumunijos piliečio S. Coman bylos konteksto, galima teigti, kad ETT vadovaujasi dalyje Europos valstybių pripažinta vertybių skale, kurioje, asmens individualiam pasirinkimui kaip gyventi, asmens privatumui suteikiamas aukščiausias konstitucinis statusas. Tokia vertybių skalė įgalina įteisinti net eutanaziją. Tačiau ši vertybių skalė konstituciniu lygiu yra tvirtinta ne visose ES valstybėse narėse ir dėl tam tikrų vertybių sampratos visiško adaptavimo ES teisėje iki šiol nėra bendro sutarimo. Pažymėtina, kad dalyje ES valstybių yra draudžiama ne tik eutanazija, bet ir nėštumo nutraukimas. Sprendžiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos teksto ir jos dvasios, Konstitucijoje yra įtvirtinta žmogaus gyvybę ir Lietuvos žmonių istorinį išlikimą aukštinanti vertybių sistema. Tarp visų žmogaus teisių ir vertybių pirmąja yra paminėta įstatymo paskirtis saugoti gyvybę (Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, 19 str.), o privatumo garantijos nurodytos Konstitucijos 22 str., neišvengiamai yra subordinuojamas gyvybės išsaugojimui. Žmogaus privatų gyvenimą besąlygiškai determinuoja gyvybės išsaugojimo imperatyvas ir žmogaus pasirinkimo laisvė negali nesiremti žmogaus pareigomis bendrajam gėriui. Tokioje vertybių skalėje šeimos institutas, kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, neabejotinai privalo tarnauti tautos išsaugojimo (reprodukcinei) funkcijai.
Manome, kad Konstitucinio Teismo sprendimas byloje Nr. 1B-22/2016 negali būti priimtas neatsižvelgiant į suvereno valią. Nekyla abejonių, kad sprendimas dėl to, ar šeima yra kuriama tos pačios lyties asmenų, ar skirtingos lyties asmenų, sprendimas ar šeima yra tik privatus, ar kartu ir bendrasis gėris, pagal mūsų šalies Konstituciją patenka tarp svarbiausių Tautai ir valstybei klausimų, kurie, kaip to reikalauja Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis, privalo būti sprendžiami tik referendumu.
ETT pabrėžė, kad jo sprendimas Rumunijos piliečio S. Coman byloje nepažeidžia, neriboja valstybių narių kompetencijos įteisinti ar neįteisinti homoseksualias santuokas.
Tokią ETT pozicija būtų galima priimti ir manyti, kad leidimas gyventi Lietuvoje tos pačios lyties asmenims, kurie sudarė santuoką kitose valstybėse, negali sukelti naujų dar sunkesnių teisinių padarinių. Tačiau taip nėra ir to tikrai nebus. Mūsų šalies Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu Konstitucinio Teismo sprendimu būtų įteisintos išimtys asmenims gyventi Lietuvoje ir būti valstybės pripažintiems būti santuokoje ar partnerystėje su tos pačios lyties asmeniu, Lietuvos piliečiai, kuriems iki šiol nėra leidžiama sudaryti tos pačios lyties asmenų partnerystę ar santuoką, bus diskriminuojami ir atitinkamai teisėtai reikalaus sau lygių galimybių. Viešojoje erdvėje tokia nuomonė jau yra.
Manome, kad tuo atveju, jei Konstitucinis Teismas pripažintų šiame kreipimesi išdėstytų argumentų svarbą, liktų vienintelė galimybė teisėtais būdais spręsti kylančią koliziją tarp nacionalinės ir ES teisės dėl tos pačios lyties susituokusių asmenų ES piliečių laisvo judėjimo ir teisės gyventi ES valstybėje narėje – patikėti problemą spręsti politiniu lygiu: Seimui, kuris surengtų referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ar partnerystės įteisinimo, arba Lietuvos valstybei ją spręsti ES lygiu, t. y. siekti, kad ES teisėje būtų įtvirtintas konsensusas dėl santuokos ir šeimos institutų apibrėžimų. ES Žmogaus teisių chartijos 9 straipsnis teisę tuoktis ir kurti šeimą priskiria išimtinai valstybių narių kompetencijai ir jokių bendrų kriterijų šeimos ar santuokos apibrėžime nenustato.
Tikime, kad Konstitucinis Teismas šiuo atveju, kaip ir dvigubos pilietybės įteisinimo atveju, pasielgs principingai ir sieks priimti sprendimą nepažeisdamas suvereno valios.
Pasirašė:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Lietuvos Helsinkio grupė
Lietuvai pagražinti draugija
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija
Lietuvos kultūros kongresas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Nepartinis demokratinis judėjimas
Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras
Lietuvos tėvų forumas
Piliečių gynimo paramos fondas>
Vilniaus forumas
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas
Jaunimo sambūris Pro Patria
Kreipimuisi pritaria:
Vydas Astas rašytojas
Saulius Arlauskas profesorius, teisės filosofijos mokslų daktaras
Aidmantas Bernatonis Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras
Antanas Buračas LMA akademikas, Pasaulio inovacijų fondo [World Innovation Foundation] tikrasis narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjas
Povilas Gylys VU profesorius, habilituotas ekonomikos mokslų daktaras
Artūras Judžentis Kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras
Anželika Krikštaponienė Šiaulių Tiesos žodžio bažnyčios pastorė
Česlovas Ladukas ekonomistas, socialinių mokslų daktaras
Irena Eglė Laumenskaitė humanitarinių mokslų daktarė
Marija Liugienė tautodailininkė, kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė
Jurgita Mačliūnienė medicinos darbuotoja
Albinas Minkevičius LR Krašto apsaugos kapitonas, buvęs Alytaus apskrities komendantas
Vida Neverovič-Morkūnienė Motinos ir vaiko namų vadovė
Birutė Obelenienė VDU profesorė, edukologijos mokslų daktarė
Romas Pakalnis Lietuvos miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, LP Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas
Arūnas Peškaitis kunigas, OFM, Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (NRTIC) valdybos narys, NRTIC dalininkas, publicistas
Saulius Povilaitis Vilniaus universiteto studentų alumnų draugijos ir NOKT steigėjas
Vytautas Radžvilas VU profesorius, filosofas, politologas, vertėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
Nijolė Širmulienė Etnomuzikos ansamblis Vilniaus Ūla
Vytautas Rubavičius rašytojas, publicistas, filosofijos mokslų daktaras
Krescencijus Stoškus filosofas, humanitarinių mokslų daktaras
Benas Ulevičius doc. Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos fakulteto dekanas, teologijos mokslų daktaras
Gintautas Vaitoška psichiatras, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame Teologijos Institute (Trumau, Austria) vadovas
Danutė Valentukevičienė lituanistė
Dalė Zuikevičienė įmonės Giedmedra vadovė
Pastaba: Sąrašas nuolat papildomas