Autorius: Rubaltic.ru Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-11-11 01:35:21, skaitė 536, komentavo 9
LDiena.lt
VAIKŲ GROBIMAS ir PARDAVIMAS, kuriam įsisiūbavus be sustojimo kyla skandalai, puikiai pademonstruoja į ką išsigimsta taip vadinama "vakarietiška demokratija", kai į ją investuoja VAIKŲ PREKYBOS MAFIJA ir GLOBALŪS PEDOFILŲ KLANAI.
Jūsų dėmesiui - Rubaltic.ru portalo straipsnis, pristatantis situaciją Lietuvoje Rusijos skaitytojams.
---
2017 metų vasary Lietuvos Seimas priėmė Civilinio kodekso straipsnių ir lydimųjų aktų, liečiančių vaiko teisių gynimą, pataisas. Dirbti šiuo klausimu buvo pradėta po tragedijos Kėdainiuose, kai praeitų metų sausy motina ir patėvis mirtinai primušė ketverių metukų vaiką. Pataisos taip ir pavadintos: „Matuko reforma“, pagerbiant vaiko, kurio mirtis privertė Lietuvos visuomenę atkreipti dėmesį į smurtą prieš vaikus šeimose, atminimą. Tačiau skubotai priimtas įstatymas slepia daugybę povandeninių akmenų, į kuriuos atsimušė daugelis šeimų.
Pataisos įsigaliojo nuo 2018 metų liepos 1 dienos. Pagal naujas taisykles Vaikų teisių gynimo tarnyba privalo nedelsiant patalpinti vaiką į saugią erdvę, jei įtariama, jog pažeidžiamos jo teisės. Per keletą mėnesių iš šeimų paimta pusantro tūkstančio vaikų. Dėl šių naujovių pastoviai iškyla skandalai, nes Vaiko teisų gynimo tarnybos darbuotojai kartais elgiasi nekorektiškai. Tėvams kyla klausimai — ar efektyvios šios priemonės, kokios kvalifikacijos vaiko teisių gynimo skyrių darbuotojai ir kaip apsaugoti savo šeimą nuo skubotai sukurtų organų įsikišimo. Analitinis portalas RuBaltic.Ru nutarė paanalizuoti pavyzdžius, kaip veikia naujos priemonės ir ko turi saugotis tėvai.
„Aš su viskuo sutinku, kad tik vaikai būtų ramioje aplinkoje“
Labiausiai nuskambėjo atvejis Kaune. Eglė Kručinskienė vaikščiojo parke su dviem vaikais: berniuku ir mergaite. Sūnelis ištrūko ir nubėgo. Eglė garsiai sušuko, norėdama jį sustabdyti, tačiau supratus, kad vaikas nepakluso, palikusi dukrą, pradėjo vytis.
„Aš prieš tai maldavau jį sustoti, nebėgti toliau... vaikas nepakluso. Tada aš jį tris kartus pliaukštelėjau per užpakaliuką, kurį dengė kombinezonas, jis nieko nepajuto ir neketino paklusti, nenorėjo sugrįžti pas paliktą miške sesutę. Jis bandė bėgti toliau, tada aš jį keketą kartų pliaukštelėjau per ranką“, — papasakojo žurnalistams Eglė.
Eglė Kručinskienė ir jos vyras Gintaras / Nuotr.: 15min.lt
Į šiuos motinos veiksmus dėmesį atkreipė greta vaikštinėjusi šeima — ji ir iškvietė policiją. Eglei išeinant iš parko ji jau buvo laukiama. „Kvalifikuoti“ darbuotojai, kaip paliudijo įvykį matę žmonės, elgėsi grubiai ir labai išgąsdino mergaitę su berniuku. Vaikai iš tėvų buvo paimti. Pirmiausia jie buvo nuvežti į vaikų namus, paskui perduoti laikiniems globėjams, bet ne giminėms, o pašaliniams žmonėms.
Eglė Kručinskienė buvo sulaikyta 48 valandas. Nei ji, nei sutuoktinis Gintaras nežinojo kur yra vaikai.
Po to, kai žiniasklaida sukėlė triukšmą, einanti Kauno vaiko teisių gynimo tarnybos vadovės pareigas Daiva Porutienė pareiškė spaudai, jog arešto metu Eglė buvo girta. Ši informacija buvo melaginga: ir teisėsaugos organai, ir medicininė ekspertizė patvirtino, kad motina buvo blaivi. Ponia Porutienė buvo nuimta nuo pareigų, tačiau iš tarnybos neatleista.
Vaikai pas globėjus gyveno virš mėnesio. Tuo metu atliktas tyrimas parodė, kad Kručinskų šeima darni, sutuoktiniai kartu gyvena 20 metų, iki šio atvejo jų atžvilgiu nebuvo jokių skundų, jų nėra policijos įskaitoje.
Pagaliau po beveik pusantro mėnesio komisija priėmė sprendimą, kad vaikus galima grąžinti tėvui, tačiau motina neturi gyventi su jais. Dėl Eglės vyksta tyrimas.
Gintaras Kručinskas pasiima vaikus / Nuotr.: Delfi
Keista, kad iš karto nebuvo priimtas toks sprendimas, juk akivaizdu, kad ir kalbos nebuvo apie tai, jog esą iškilo grėsmė vaikų sveikatai ir gyvybei. Gintaro atžvilgiu jokių skundų nebuvo, o smurto namie faktas nepasitvirtino.
„Aš su viskuo sutinku, kad tik vaikai būtų ramioje aplinkoje“, — komisijos nutarimą komentavo Eglė.
Kodėl su Egle buvo pasielgta taip griežtai ir kaip dirba įstatymas?
Naują įstatymą juvenalinės justicijos srityje ir Vaikų teisių gynimo tarnybos veiklos reformą galima laikyti reakcija į atvejį, kai nuo motinos ir sugyventinio sumušimų mirė ketverių metukų Matukas. Jau praėjus po šios tragedijos mėnesiui Seimas skubos tvarka priėmė Civilinio kodekso ir vaiko teisių lydimųjų aktų pataisas, o 2018 metų rugsėjy — naują vaiko teisių gynimo pagrindų įstatymo redakciją.
Reformą reikėjo pravesti seniai, tačiau politikai laukė „atvejo“. Pagal statistiką, nepriklausomos Lietuvos metais dėl tėvų arba globėjų kaltės žuvo 500 vaikų. Dar pridėsim paauglių savižudybių 2017 metais skaičių. Higienos duomenimis, tada nusižudė 25 paaugliai nuo 16 iki 19 metų.
Sena sistema reikalavo rimto peržiūrėjimo, tačiau galų gale politikai tiesiog „priveržė veržles“, nepagalvoję, jog kol jie gelbės vieną „Matuką“, nukentės tūkstančiai šeimų.
Naujas įstatymas centralizavo sistemą: visi regioniniai vaiko teisių gynimo skyriai tapo pavaldūs valstybinei Vaiko teisių gynimo ir įvaikinimo sistemai ir turi dirbti pagal vieningus standartus. Šią tarnybą savo ruožtu kontroliuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Reklama, kviečianti prisijungti prie vaikų teisių gynimo judėjimo / Nuotr.: suduvosgidas.lt
Kiekviename teritoriniame skyriuje (o jų Lietuvoje 12) darbuojasi psichologai, vaiko teisių gynimo ir darbo su žmonėmis, kuriems nustatyta priklausomybė, specialistai. Šie skyriai dirba režime 24/7. Gavus pareiškimus apie galimus pažeidimus, į įvykio vietas išvyksta mobilios grupės.
Jeigu, mobiliosios komandos manymu, vaiko sveikatai ir gyvybei iškilo grėsmė, incidentui suteikiamas antrasis pavojingumo lygis ir vaikas paimamas iš šeimos. Paskui 14 dienų vyksta darbas su tėvais arba globėjais.
Ir jau po to sprendžiama, ar gali vaikas sugrįžti į šeimą. Tuo atveju, kai vaiko sveikatai ir gyvybei nėra grėsmės, tačiau šeimoje iškilo kokie nors sunkumai, reikiamą šeimai pagalbą turi suteikti savivaldybė.
Lietuviškas atnaujintas įstatymas rankos mostu įvedė bet kokio smurto vaiko atžvilgiu draudimą, tame tarpe fizinę nuobaudą ir psichologinį spaudimą, netinkamą vaiko priežiūrą. Dabar vaikus iki šešerių metų galima palikti tik vyresnių, nei keturiolika metų, asmenų priežiūroje.
Nuotr.: lrt.lt
Siekiant užtikrinti kvalifikuotą pagalbą vaikams ir šeimoms, buvo padidinti reikalavimai Vaiko teisių gynimo tarnybos darbuotojams, jiems būtinas atitinkamas išsilavinimas, o kuratoriumi grupės, dirbančios su atitinkama šeima, gali būti paskirtas asmuo tik turintis universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei vienerių metų darbo su vaikais ir šeimomis patirtį.
Nejaugi Kručinskų vaikų sveikatai ir gyvybei buvo iškilusi grėsmė, kad buvo nutarta paimti juos iš šeimos?
Iš pirmo žvilgsnio ta sistema, kurią pasiūlė įstatymų rengėjai, atrodo solidžiai ir įtikinamai. Tai kodėl lietuvišką Tarnybą pradėta lyginti su blogiausiais darbo pavyzdžiais norvegų Barnevernet, kuri pasižymėjo griežta vaiko teisių priežiūros kontrole? Problema tame, jog net Norvegijoje pastoviai iškyla skandalai dėl Tarnybos korumpavimo, darbuotojų įpareigojimų viršijimo paimant iš šeimų vaikus, o taip pat nutarimų argumentacijos stokos.
Visuomenės pasipiktinimą kelia veiksmai specialistų, kurie, daugelio lietuvių nuomone, neturi tinkamos kvalifikacijos. Nuo liepos mėnesio padažnėjo paėmimo be objektyvių priežasčių iš šeimų vaikų atvejų.
Interneto erdvėje taip pat galima rasti istorijas, kai vaikai buvo paimami įtariant tėvus girtuoliavimu. Situacija dažniausiai atrodo taip. Šeima vyksta namo iš pobūvio gimtadienio proga, žinoma, tėvai nėra visiškai blaivūs. Pro šalį važiuoja policijos patrulių mašina, ir akylūs tvarkos sergėtojai, sustoję, reikalauja dokumentų ir „papūsti į vamzdelį“. Ką gi, tėvas girtas — apie 1,5 promilės, o mamos, po vyno taurės, girtumas — 0,2. Policininkai iškviečia mobilią grupę, ir ši paima vaiką arba vaikus.
Tokioje situacijoje vaikams tekdavo praleisti komisariate visą naktį. Rytą juos atiduodavo giminėms, o dažniausiai — seneliams arba močiutėms.
Atsižvelgiant į tai, kokią vietą užima Lietuva pagal alkoholio suvartojimą vienam asmeniui, rizikos zonoje atsiduria labai daug šeimų. Bet ir pliaukštelėjimas per užpakaliuką iki šiol lieka veiksmingu.
Smurtas vaiko atžvilgiu — be abejonės, blogai. Tačiau tai nėra pagrindas paimti iš tėvų vaiką ir laikyti jį „kamaroje“, neišsiaiškinus visų aplinkybių.
Eglė Kručinskienė su vaikais / Nuotr.: 15min.lt
Įstatyme pasakyta, kad nedelsiant paimti vaikus iš šeimos būtina, jeigu atvejui suteiktas antras pavojingumo lygis, tai yra egzistuoja pavojus vaiko sveikatai arba gyvybei. Ką gi baisaus įvykdė parke Eglė Kručinskienė, kad Tarnyba buvo priversta paimti jos vaikus? Esmė tame, kad įstatyme yra toks prierašas: vaiką galima paimti, kai vietoje neįmanoma tinkamai įvertinti situacijos ir vienareikšmiai suteikti jai kokį nors pavojingumo lygį.
Išvada: pateiktuose atvejuose specialistai pervertino pavojų. Ir todėl nukentėjo vaikai. Ar šiuose atvejuose buvo apgintos jų teisės?
Kokias dar įstatymo „skyles“ pavyko aptikti?
Dar vienas skubotumo rezultatas, kuris atsirado ruošiant įstatymą, — melagingi pranešimai apie problemas šeimose. Pagal statistiką, nuo liepos 1 dienos gauta 6 tūkstančiai pareiškimų, 60 proc. kurių nepasitvirtino koks nors pavojus vaikui.
Tai yra apie 4 tūkstančiai pareiškimų buvo melagingi. Ir tai rodiklis ne tik budrumo. Naujos taisyklės gali tapti priemone suvedant sąskaitas, kuria pasinaudos ne tik kuo nors įskaudinti paaugliai, bet ir suaugę.
Nuotr.: Nepriklausomi tėvai
Šeimos psichologės Rūtos Kišlytės nuomone, Lietuva šiandien nepasiruošusi įgyvendinti naujo įstatymo numatytų priemonių. Jos manymu, įstatymas liečia daug kol kas Lietuvoje neišspręstų problemų.
„Kai įstatymas dar tik buvo ruošiamas ir buvo reformuota sistema, atrodė, kad teoriškai viskas daroma teisingai, buvo sudarinėjamas paslaugų, reikalingų vaikui ir šeimai, sąrašas. Tačiau teko suvokti, kad mes nieko nežinome apie vaiką ir šeimą.
Net tarybiniais laikais valstybė labiau rūpinosi vaikais, dažnai namuose lankėsi pediatras, kuris žinojo padėtį šeimoje, ko vaikui trūksta, kokioje aplinkoje jis auga ir t.t. O šiandien mes nieko nežinom apie šeimas ir santykius jose, tačiau pateikiame tokius baisius kaltinimus ir sakome, kad šeimoje smurtaujama prieš vaikus“, — mano psichologė.
Vardan tiesos verta pasakyti, kad popieriuje valstybės teikiamos paslaugos egzistuoja, ir jų sąrašas įspūdingas. Šeimai gali būti suteikta galimybė nemokamai lankyti pozityvius tėvystės ir šeimos įpročių vystymosi kursus. Jos gali sulaukti psichologinės pagalbos, mediacijos ir vaikų priežiūros paslaugų ir net transferio. Iš biudžeto kompleksinei pagalbai šeimoms nuo 2016 iki 2020 metų skirta 21,16 milijono eurų. Tačiau praktiškai šis projektas realizuojamas prastai, ypač mažuose miesteliuose ir ištuštėjusiuose Lietuvos rajonuose, kur ne apie „mediacijos paslaugas“, o kaip išlaikyti šeimą galvojama.
Ir baigiant
Ir vėl susiduriame su situacija, kai valdžios, priimdamos įstatymus, kovoja su pasekmėmis, nors būtina elgtis taip, kad nepasikartotų Matuko tragedijos. Paimti iš šeimų tūkstantį vaikų ir tuo išgelbėti vieną gyvybę, žinoma, taip pat išeitis, bet kokia kaina? Ar ne geriau būtų sukurti veiklią sistemą, užsiimančią smurto prieš vaikus prevencija? Nustatytais atvejais suteikti šeimoms kompleksinę pagalbą: psichologinę, socialinę, teisinę. Ir vaikas, ir tėvai turi pasitikėti Tarnyba, o ne bijoti, jog kažkieno neteisingai pateiktas vaizdas sugriaus šeimą.
Nuotr.: svpressa.ru
Ta reforma, kurią įgyvendino Lietuvos valdžia, labiau primena norą užsidirbti politinius taškus prieš rinkimus. Politikai pademonstavo rinkėjams, kaip greitai jie reaguoja į rezonansinius atsitikimus ir garsius skandalus. Beskubėdami deputatai priėmė įstatymo redakciją, kurioje nupiešė laimingą ateitį. Tačiau kokiais metodais siekiama to tikslo?