Arvydas Juozaitis: purvinesnį tipą už Aurimą Drižių sunku rasti

Autorius: Aurimas Drižius Šaltinis: https://www.facebook.com/aurim... 2018-10-24 14:54:13, skaitė 630, komentavo 6

Kodėl aš "purviniausias pasaulio tipas" - taip mane apibūdino vilties kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis?

Tik todėl, kad paklausiau, kodėl už jo prabangų prisistatymą Raudondvario pilyje sumokėjo korupcija įtariamas Kauno rajonos meras Valerijus Makūnas. Tas pats, kuris pedofilijos bylos laikais Kauno rajono savivaldybės 100 tūkst. litų parėmė ir Laimos Stankūnaitės advokatą Černiauską, kuris už tą sumą teikė "konsultacijas".

Dar paklausiau gerb. kandidato, kodėl jis slepia savo sunkios psichinės ligos diganozę ir kodėl apie tai neturėtų žinoti rinkėjai?

Juk rinkėjai, rinkdami į prezidentus psichiatrinės ligoninės pacientą, turi tai žinoti, ar ne? Kad paskui nesispjaudytų, ir sakytų, kad vėl ne tą išrinkome. Pats kandidatas tai oficialiai paneigė - jis sveikas kaip ridikas, jokia psichikos liga neserga.

Taip ir pagavome meluojantį kandidatą.

Nuo šiol, Juozaiti, tu esi paprastas melagis, todėl gali vadinti mane purviniausiu tipu pasaulyje.

Juk net Valdas Adamkus mane artimiausioje aplinkoje yra pavadinęs "baisiu žmogumi". Tai man papasakojo mano senas draugas Minijos naftos direktorius Tomas Haseltonas, kuris buvo didžiausiu Adamkienes fondo rėmėju. Iš tokios padugnės, kaip Valdas Adamkus, lūpų man tai geriausias komplimentas.

O dabar kitas kandidatas Arvydas Juozaitis mane vadina purviniausiu tipu.

Iki šiol nejaučiau šiam tipažui jokių emocijų - tik buvo gaila, kad jis "suvalgys" nemažai proteso balsų, ir kad žmonės patikės jo "blevyzgomis", kad jis "antisisteminis". Čia pat įvertindamas Dalios Grybauskaitės pasiekimus kaip nuostabius.

Dabar supratau, kad tokių tipų negalima prileisti prie valdžios. Galima tik įsivaizduoti, ką jis pridirbtų, tapęs prezidentu.

---
Arvydo Juozaičio kalba:
RAUDONDVARIS. 2018 10 22

PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. 
Tie žodžiai atidarė lemtingą istorijai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą.

„Diena atrištomis akimis“ — dar pasakė Justinas Marcinkevičius.

Turime kartoti ne tik šiuos žodžius. Mes, kurių šioje salėje ne vienas, prisimenantis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą kaip naujos mūsų istorijos pradžią, trokštame daugiau, ne prisiminimų. 
Iš čia, tarsi iš mažųjų Vilniaus Sporto rūmų, mes pradedame žygį į Lietuvą.
PAGALIAU atėjo ši diena. 
„Diena atrištomis akimis“.
—
XX amžiuje iškilusios Lietuvos savastis ir esmė, pasaulinė Lietuvos reikšmė paaiškinama trimis žodžiais — 
KALBA — TAUTA — VALSTYBĖ.
Iš šios kone dieviškos triados išauga KETURIŲ BOKŠTŲ valstybė:
KALBA — ŠEIMA — ŠVIETIMAS — TEISINGUMAS. 
Nepastačius šių bokštų, mūsų valstybės nebūtų. Be šių bokštų valstybė būtų tapusi pereinamuoju kiemu, keturių pasaulio vėjų draskomu.
Tačiau valstybė, jeigu ji valstybė, pereinamuoju kiemu virsti negali.
Keturi bokštai laiko sienas, sienos įrėmina kiemą. Valstybės kiemą — ūkį, sveikatos sistemą, humanitarinę rūpybą ir jaunosios kartos ugdymą; pagaliau ir visa, kuo tampa valstybė, milijonų rūpesčiu ir gyvenimo prasme, saugoma keturių bokštų. Antraip viską prarija perėjūnai. 
—
Mūsų valstybės lemtis — Vasario 16-ios LIETUVA. Mes esame čia, čia ir dabar nes išaugome iš Vasario 16-ios LIETUVOS. Esame tos Lietuvos paveldėtojai ir sergėtojai.

Savo ruožtu VASARIO 16-ios LIETUVA išaugo iš Simono Daukanto ir Motiejaus Valančiaus, iš Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos. Iš knygnešių, aušrininkų ir varpininkų.

Vadinasi, esama istorinio paradokso: VASARIO 16-ją mes neatkūrėme Lietuvos, mes ją sukūrėme. Kad ir kiek būtų patrauklus žodžių žaismas „Atkurtai Lietuvai 100“ iš tikrųjų, žvelgiant istorinei tiesai į akis, turime pasakyti — SUKURTAI LIETUVAI 100. Lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros valstybei —100.

Viskas taip: mes neatkūrėme Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK). Mes neatkūrėme tautų ir kalbų konglomerato, kuris istoriškai buvo pasmerktas žlugti.

XVIII amžiaus pabaigoje LDK ištirpo Lenkijos glėbyje. Lietuva prisikėlė išnirusi iš to glėbio.

XX amžiaus pradžioje mes sukūrėme valstybinės lietuvių kalbos Lietuvą. Iš šios Lietuvos kalbos išaugo visa, kas subrendo, kas subrandino mus, kas dabar suteikia mūsų egzistencijai istorinę prasmę — prasmę gyventi istorijoje.

Mes tapome modernia XX ir XXI amžių nacionaline valstybe.

—

Iš šios realybės išplaukia mūsų nūdieniai uždaviniai, mūsų pareigos ir mūsų garbė.

Lietuvos istorinis gyvybingumas — tai mūsų didysis rūpestis. Jo vardan mes ir susiburiame.

Ką tai reiškia šiandien?

Šiandien tai — atsakas neoliberaliajam pasauliui.

Neoliberalaus pasaulio sąrangos idėjai ir sistemai. Ši sistema nemato Lietuvos kaip nacionalinės valstybės? — Taip, nemato. Todėl mes sakome „ne“ šiai sistemai.

Lietuva šiai sistemai reikalinga kaip žaliava ir vieta gamybai? Taip, reikalinga. Todėl mes sakome „ne“ šiai sistemai.

Lietuva šiai sistemai reikalinga kaip unifikuoto žmogaus vartojimo erdvė? Taip, reikalinga. Todėl mes sakome „ne“ šiai sistemai.

—

Grėsminga padėtis: mus migdo neoliberalizmo sapnais, rodydami „priešakinius liberalų būrius“, kapitalą, labai didelį kapitalą ir jį aptarnaujančias politines partijas.

Visa tai turi vesti Lietuvą į šviesią ateitį? Norom nenorom tenka pripažinti, kad NEOLIBERALIZMAS YRA PAKEISTINĖ KOMUNIZMO FORMA.

Neoliberalizmui reikia pasaulio be valstybių? Taip. EUROPOS BE VALSTYBIŲ? Taip.

EUROPOS BE TAUTŲ? Taip. EUROPOS net be EUROPIEČIŲ. Taip.

Todėl mes sakome: tokiam NEOLIBERALIZMUI - NE.

Nes žmogaus be savybių būti negali.

Mums nesvarbu, kad neoliberalizmui reikia tik dviejų dimensijų žmogaus — žmogaus-darbo jėgos ir žmogaus-vartojimo mašinos. Mes nepripažįstame tokio žmogaus, žmogaus-sensorinio aparato. Tokiam žmogui kuriamas neoliberalusis kapitalo, vadinasi, skurdus pseudo kultūros pasaulis. Dvasinio skurdo pasaulis.

Globalinis projektas kuria beribio pasaulio perėjūną, žmogų be tėvynės. Tas žmogus įsisuko jau ir Lietuvoje. Jau ir Lietuvos Seimas reikalauja daugybinės pilietybės. Vadinasi, Seimas reikalauja žmogaus su išvalstybinta „pilietybe“.

Tokiam išvalstybintam žmogui mes sakome NE.

Antros ROMOS IMPERIJOS — FEDERALINĖS EUROPOS — mes nesutinkame kurti, nes puikiai žinome, kuo baigėsi pirmosios likimas.

Mes kursime TĖVYNIŲ EUROPĄ.

————-

Mes susirinkome čia, Raudondvario pilyje, Lietuvos viduryje, Lietuvos veiklumo centre,
kad pasakytume: esame pasirengę ginti LIETUVĄ kaip gyvybingą, pasauliui atvirą, orią ir savo vertę žinančią, savo istorinę atsakomybę suprantančią VALSTYBĘ.

Ši gynyba mums reiškia inovacijas, globalizmo panaudojimą, vadinasi, jo įvietinimą mūsų reikmėms, istorinės Lietuvos ateičiai.

Mes susirinkome čia, nes nesutinkame, kad Lietuva būtų visur, vadinasi, niekur. 
Globalios Lietuvos nėra. LIETUVA YRA TIK ČIA.

SĄJŪDŽIO STEIGIAMOJO SUVAŽIAVIMO DIENĄ MES IŠDRĮSOME PASAKYTI KOMUNISTNEI IMPERIJAI — NE.
DABAR MES SAKOME TĄ PATĮ KITAI — NAUJAI KURIAMAI NEOLIBERALIZMO IMPERIJAI.

MES ŽVALŪS, SUMANŪS — mes būtinai NUGALĖSIME.