Policinės valstybės teismai vis labiau įžūlėja
Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2018... 2018-10-12 13:43:31, skaitė 362, komentavo 1
Už G.Šarkano prašymą pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo katalikų koplyčią, Arūno Budrio vadovaujamas teismas pažemino mane ir pasityčiojo iš mano tikėjimo skirdamas psichiatrinę ekspertizę.
Neseniai buvo atverstas naujas mūsų šalies totalitarizavimo puslapis. Teks informuoti valdžią ne tik kaip uždirbame savo pinigus, bet ir kaip juos išleidžiame. Prisiminus tarybinius laikus, darosi visiškai akivaizdu, kad Tarybų Sąjungos piliečiai buvo daug laisvesni žmonės už mus, turėjo kur kas daugiau asmeninių, kultūrinių, religinių ir politinių teisių bei laisvių, nei dabartinės policinės Lietuvos piliečiai.
Arūno Budrio vadovaujamas (Vilniaus apygardos) teismas ciniškai išsityčiojo iš mano tikėjimo ir religinių įsitikinimų.
Kuo įžūliau valdžia vagia, tuo labiau privalo mus įbauginti, kad nesipriešintume. Ir jai tai puikiai pavyksta. Įsivaizduokime, kaip būtume pasipiktinę, jei visi dabartiniai mus žeminantys draudimai, video stebėjimas ir dabartinė mūsų bankų sąskaitų kontrolė būtų buvę staigiai įvesti prieš kokius 20 metų! Kiek būtų triukšmo, masinių protestų – o dabar po truputį mokomės vis nuolankesnio nusižeminimo prieš valdžią, klusniai leidžiamės vis labiau sekami, kontroliuojami ir tiesiogiai valdomi. Šaipomės iš tarybinių žmonių, nors jau seniai tapome už juos daug menkesni. Iš visų Sąjūdžio laikų laimėjimų teliko vienas – teisė emigruoti, jei valdžia dar nepasiuntė į kalėjimą ar psichiatrinę ligoninę.
Vis tiktai esame Europos Sąjungoje, ir valdžia yra priversta apsimetinėti, kad esame demokratinė šalis, teisinė valstybė, kurioje gerbiamos ir įgyvendinamos žmogaus teisės. Čia svarbiausią vaidmenį atlieka teismai, paverčiantys gražiai skambančius Konstituciją, tarptautines žmogaus teisių konvencijas ir lyg tai teisingus įstatymus tuščiais žodžiais.
Teismai visada – paskutinė instancija; būtent jie paskelbia, kad politikai nekalti dėl savo nusikaltimų, kad Lietuva išvagiama ir baigiama sunaikinti teisėtai. Todėl teisėjai irgi priklauso valdantiesiems, jiems irgi negalioja nei Konstitucija, nei įstatymai., jie gali ramiai sau vykdyti nusikaltimus nebijodami bausmės – praktiškai teisėją gali nubausti tik korupciniais ryšiais su juo susijęs kolega.
Netgi pagautas už rankos imantis kyšį teismo pasitarimų kambaryje, teisėjas gali būti ramus dėl savo ateities. Teisėjai gali kada panorėję išsityčioti iš nuo jų malonės priklausančių žmonių – kuo man eilinį kartą vėl teko įsitikinti.
Teismas išsityčiojo iš manęs už tai, kad išdrįsau viešai išsakyti savo religinius jausmus bei įsitikinimus ir pareikalavau laikytis Konstitucijos
Kai išreiškiau protestą dėl Vilniaus apygardos teisme esančios katalikiškos koplyčios ir pareikalavau ją pašalinti bent jau manęs teisimo metu, teisėjai man už tai paskyrė psichiatrinę ekspertizę. Tai – rimtas pažeminimas; šiuo metu Lietuva – vienintelė Europos valstybė, kur iš žmogaus galima taip išsityčioti dėl jo tikėjimo ir religijos.
Formaliai Lietuvoje nėra valstybinės religijos ir žmogaus negalima diskriminuoti dėl jo religinės priklausomybės, tyčiotis iš jo tikėjimo. Tačiau realiai religinėmis teisėmis ir laisvėmis pilnai naudojasi tik valdantieji Lietuvą katalikai. (Pavyzdžiui, valstybinėse mokyklose dėstoma praktiškai tik katalikybė; katalikai kiek tik panorėję visaip viešai tyčiojasi iš kitų religijų, ypač iš romuviečių, atvirai niekina ir naikina jų simboliką, o policija nei už šį, nei už tą metų metais nuožmiai persekioja ne katalikus, net ir už tai, kad šie šalina katalikiškus simbolius iš savo privačios nuosavybės.)
Teisėjai neturi už ką manęs nuteisti, bet jie gali paskelbti mane bepročiu. Dabar jie tiesiogiai mane pažemino už tai, kad pareikalavau gerbti mano pamatines teises. Kaip seimūnams Romuva – ne religija, taip ir teisėjams aš, kaip lietuvietis, nesu pilnavertis žmogus, ir visuotinai pripažintos žmogaus teisės man negalioja.
Katalikybė – dabartinės valdžios saugumo garantas
Šiuo metu mus valdanti vagių gauja visiškai priklausoma nuo Katalikų bažnyčios. Katalikai nuo mažumės mokomi klauptis, lenktis ir kitaip žemintis, neprotestuoti prieš neteisingumą ir niekšybę.
O dabartinei valdžiai svarbiausia – pavaldinių nuolankumas ir įprotis nusižeminti. Todėl valdžia padarys viską, kad išlaikytų daugumą lietuvių katalikais, kiek galėdama tyčiosis iš kitų religijų bei tikėjimų.
Matomai todėl ir Vilniaus apygardos teismas taip begėdiškai ir ciniškai tyčiojasi iš mano religinių jausmų, žemina mane dėl mano tikėjimo, įsitikinimų ir teisėjams akivaizdžiai visiškai nesuprantamos mano pagarbos Konstitucijai.
Viešas prašymas valdžiai
Giedrius Šarkanas
Teisėjų tarybai, LR Prezidentei, Seimo pirmininkui, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo žmogaus teisių komitetui, Seimo kultūros komitetui, Teisingumo ministrui, Europos Komisijos komisarui Vyteniui Andriukaičiui, Lietuvos vyskupų konferencijai
VIEŠAS PRAŠYMAS
2018-10-11
Vilnius
Prašau viešai pasmerkti Lietuvoje vis stiprėjantį tyčiojimąsi iš religinių ir kitokių mažumų, teismo psichiatrijos naudojimą susidorojimui su religiniais bei politiniais disidentais ir imtis priemonių, kad iš Vilniaus apygardos teismo būtų kuo skubiai pašalinta šiuo metu ten esanti religinio kulto įstaiga.
Paskutiniu metu Lietuvoje labai suintensyvėjo viešos patyčios iš religinių, kultūrinių ir kitokių mažumų. Viešai raginama diskriminuoti nekatalikus, tyčiojamasi iš jų tikėjimų bei apeigų. Pavyzdžiui, per praeitas Vėlines katalikų šventikas Sigitas Bitkauskas specialioje LNK televizijos laidoje begėdiškai tyčiojosi iš įvairių religinių bei kultūrinių judėjimų, vadindamas jų naudojamus visuomenėje plačiai paplitusius simbolius „blogio ženklais“ ir ragindamas jų vengti – taigi viešai žemino ir niekino tuos ženklus naudojančius žmones, tame tarpe ir mane. (Minėtąją LNK televizijos laidą galima pasižiūrėti čia: http://www.lnkgo.lt/visi-video/yra-kaip-yra-17/ziurek-yra-kaip-yra-478)
Neseniai grupė Seimo narių ir kitų žinomų veikėjų viešai tyčiojosi iš man artimos religinės bendruomenės Romuva, viešai žemino juos ir niekino teigdami, kad romuviečių religija nėra „tikra religija“ bei visaip skatino juos diskriminuoti, nesuteikti romuviečiams kitoms religinėms bendruomenėms suteiktų įstatymais numatytų teisių.
Mano tikėjimo šventoves dažnai visaip išniekinantys katalikai nesusilaukia visiškai jokio teisėsaugos dėmesio, tuo tarpu žiniaspauda su pasimėgavimu aprašinėja kaip LR teisėsauga persekioja iš savo nuosavybės katalikišką simboliką šalinančius žmones.
Esu jau beveik 5 metus persekiojamas byloje, kuri buvo pradėta dėl mano religines pažiūras bei įsitikinimus išreiškiančių straipsnių mano interneto dienoraštyje. Šio mėnesio pradžioje, man pareiškus protestą ir pareikalavus vykdyti 21, 26, 29 bei 43 Konstitucijos straipsnius, bent jau manęs teisimo metu pašalinti religinio kulto įstaigą iš Vilniaus apygardos teismo patalpų ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jos buvimo teisme teisėtumo, teisėjo Arūno Budrio vadovaujamas teismas paskyrė man psichiatrinę ekspertizę. Taigi buvau pažemintas ir paniekintas dėl savo tikėjimo, religinių pažiūrų ir teisėto pareikalavimo užtikrinti mano visuotinai pripažįstamas pagrindines teises.
Kitose Europos šalyse psichiatrinės ekspertizės, kaip žeminanti procedūra, yra skiriamos arba tada, kai žmogus jau turi psichiatrinę anamnezę, arba labai sunkių nusikaltimų atvejais, arba tada, kai kaltinamieji nesugeba logiškai formuluoti minčių, paprastai kaltinimo arba gynybos prašymu baudžiamojo proceso pradžioje.
Tuo tarpu Lietuvoje psichiatrinės ekspertizės yra tapusios standartine politinio bei asmeninio susidorojimo priemone; LR teisėjai yra įpratę jas skirti kada tik užsimanę – kai gauna politinį užsakymą arba kai nori susidoroti su jiems nepatinkančiais žmonėmis. Su psichiatrų pagalba vien tik Kauno teisėjai jau praktiškai yra nužudę Kazį Valentą Žaltauską bei Skaistą Rakauskienę, ciniškai susidoroję su Jokimu, Jankūnu ir matomai dar daugeliu kitų politinių, religinių, kultūrinių ir kitokių disidentų, apie kuriuos viešai nekalbama, nes paprastai tokie žmonės kuo greičiau visam laikui pabėga kuo toliau iš Lietuvos vos tik išėję iš psichiatrinių ligoninių, kur iš jų begėdiškai tyčiojamasi ilgus mėnesius ar ir metus.
Jau yra viešinta tai, kaip Vilniaus teisėjai susidorojo su bandžiusiu taikiai protestuoti prie prokuratūros vilniečiu, kuris tik laimingo aplinkybių sutapimo dėka nenumirė po kelių mėnesių nuodijimo psichotropikais psichiatrinėje ligoninėje. Matomai ponas Budrys ar ir kiti mane teisiantys teisėjai yra katalikai-fundamentalistai ir katalikybės skleidimą bei nekatalikų žeminimą ir viešą niekinimą laiko savo teisėtomis teisėmis bei funkcijomis, panašiai kaip viešai besityčiojantis iš kitokių religinių bei kultūrinių pažiūrų žmonių minėtasis Sigitas Bitkauskas; labai tikėtina, kad dėl mano tikėjimo, religinių įsitikinimų ir reikalavimų vykdyti Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių konvencijoje vienareikšmiškai suformuluotas mano teises ir tiksliai laikytis Baudžiamojo proceso kodekso, prie gyvuliško kaltinamųjų nusižeminimo įpratę savo visišku nebaudžiamumu įsitikinę teisėjai dar labiau tyčiosis iš manęs ateityje.
Deja, LR teisėjai yra taip įpratę pasitikėti savo korupciniais ryšiais, kad nebijodami vykdo akivaizdžius nusikaltimus, drąsiai ima kyšius netgi teismo pasitarimų kambariuose – net jei teisėsauga pagaus už rankos, vis tiek korupcinių ryšių partneriai neleis netgi pradėti baudžiamojo proceso!
Konstitucijoje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, su kuriuo akivaizdžiai nesuderinama Vilniaus apygardos teismo patalpose esanti vieno religinio kulto įstaiga. Jos, kaip teismo subjektyvumo, religinio bei politinio angažuotumo simbolio, reikšmę bei įtaką korupcija, išeikvojimais bei teisėjų panieka teisei garsėjančiame Vilniaus apygardos teisme parodo ir dabartinis Arūno Budrio vadovaujamo teismo siekis kuo greičiau susidoroti su manimi nekonvenciniais metodais dėl to, kad pradėjau viešai reikalauti laikytis Konstitucijos bei gerbti mano pamatines teises. Juk ne šiaip sau buvęs Aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius Vilniaus apygardos teismo standartu viešai įvardino ne pagarbą teisei, o būtent „korupcinius ryšius tarp teisėjų“.
Todėl prašau:
1) Viešai pasmerkti tiek teisėsaugos organuose, tiek visoje Lietuvos valstybėje bei visuomenėje klestinčią bei paskutiniu metu vis stiprėjančią religinių, kultūrinių bei kitokių mažumų diskriminaciją, jų ir joms priklausančių žmonių viešą niekinimą bei persekiojimą;
2) Viešai pasmerkti piktnaudžiavimą teismo psichiatrija LR teisėsaugoje, prievartinių psichiatrinių ekspertizių naudojimą susidorojimui su politiniais, religiniais, kultūriniais ir kitokiais disidentais, jų skyrimą kada tik užsigeidžia teisėjai, siekiantys politiškai, religiškai ar ir asmeniškai susidoroti su jiems neparankiais žmonėmis, juos įbauginti viešai pažemindami ir praktiškai psichologiškai kankindami;
3) Imtis visų galimų priemonių, kad būtų įgyvendinamas konstitucinis teismų nepriklausomumo ir jų religinio, politinio bei kitokio neangažuotumo principas ir iš Vilniaus apygardos teismo patalpų būtų kuo skubiau pašalinta ten šiuo metu esanti religinio kulto įstaiga.
Giedrius Šarkanas
Priedas: Mano prašymo Teisėjų tarybai, Senatui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui su prašymu įvertinti nekonvencinį manęs pažeminimą Vilniaus apygardos teisme kopija.
Dar vienas kreipimasis į teisėjų organizacijas
Giedrius Šarkanas
Teisėjų Tarybai, Teisėjų Senatui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui
PRAŠYMAS
2018-10-11
Vilnius
Prašau įvertinti, ar, paskirdamas man psichiatrinę ekspertizę už tai, kad pareikalavau bent jau manęs teisimo metu pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo ten esančią religinio kulto įstaigą ir kreiptis dėl jos buvimo teisme teisėtumo į Konstitucinį teismą, Arūno Budrio vadovaujamas teismas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Esu jau beveik 5 metus persekiojamas byloje, kuri buvo pradėta dėl mano religines pažiūras bei įsitikinimus išreiškiančių straipsnių mano interneto dienoraštyje. Šių metų spalio 2 d., man pareiškus protestą, pareikalavus vykdyti 21, 26, 29 bei 43 Konstitucijos straipsnius ir bent jau manęs teisimo metu pašalinti religinio kulto įstaigą iš Vilniaus apygardos teismo patalpų bei kreiptis dėl jos buvimo teisme teisėtumo į Konstitucinį teismą, teisėjo Arūno Budrio vadovaujamas teismas paskyrė man psichiatrinę ekspertizę. Taigi praktiškai buvau pažemintas ir paniekintas dėl savo tikėjimo, religinių pažiūrų ir teisėto pareikalavimo užtikrinti mano visuotinai pripažįstamas pagrindines teises.
Lietuvoje psichiatrinės ekspertizės praktiškai yra tapusios standartine politinio bei asmeninio susidorojimo priemone; akivaizdu, kad LR teisėjai yra įpratę jas skirti kada tik užsimanę – pavyzdžiui, kai gauna politinį užsakymą arba kai nori susidoroti su jiems nepatinkančiais žmonėmis. Mano nuomone, tai yra neteisėta ir kuo skubiau keistina, nes dabartinė psichiatrinių ekspertizių skyrimo praktika akivaizdžiai prieštarauja žeminti žmones be rimto pagrindo draudžiančioms Konstitucijai bei daugeliui Lietuvoje ratifikuotų žmogaus teisių gynimo konvencijų, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Manau, kad ir Lietuvoje reikėtų perimti tarptautiškai pripažintą požiūrį į teismo psichiatriją. Šiuo metu kitose Europos šalyse psichiatrinės ekspertizės, kaip žeminanti procedūra, yra skiriamos arba tada, kai žmogui jau buvo anksčiau diagnozuota psichinė liga, arba labai sunkių nusikaltimų atvejais, arba tada, kai kaltinamieji nesugeba logiškai formuluoti minčių, paprastai kaltinimo arba gynybos prašymu baudžiamojo proceso pradžioje.
Tačiau pono Arūno Budrio vadovaujamas teismas paskyrė man psichiatrinę ekspertizę nepateikdamas jokių paaiškinimų – tiesiog reaguodamas į mano teisėtus prašymus laikytis Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso ir pašalinti iš teismo patalpų mano religinius jausmus bei įsitikinimus žeidžiančią ir pagrįstas abejones Vilniaus apygardos teismo nešališkumu keliančią religinę atributiką. Primenu, kad byla man buvo pradėta dėl savo religingumo ir religinės priklausomybės neslepiančiam valdininkui nepatikusių mano tikėjimą bei religinius įsitikinimus išreiškiančių straipsnių mano interneto svetainėje.
Psichiatrinės anamnezės neturiu; manęs persekiojimas trunka jau beveik 5 metus, ir pirmosios instancijos teismas mane išteisino – dabar byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Maksimali galima bausmė pagal konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius yra 2 metai laisvės atėmimo, o prokuroras prašo apriboti mano laisvę keisti gyvenamąją vietą metams ir keliems mėnesiams bei skirti viešųjų darbų – taigi man inkriminuojamas labai menkas nusikaltimas. Pagaliau teismas nenurodė kokiu pagrindu teisėjai suabejojo mano sugebėjimais suprasti teismo procesą ir logiškai mąstyti – kiek aš pastebėjau, BPK nustatytą proceso tvarką pažeidinėjo ar/ir neetiškai elgėsi būtent teisėjai, bent jau 2 iš jų.
Ponas Budrys kelis kartus isteriškai pakėlė balsą reaguodamas į jam kažkodėl nepatikusius mano teisėtus prašymus ir protestą dėl mano religinių jausmų įžeidimo, kuriuo kartu paprašiau kreiptis į Konstitucinį teismą dėl katalikiškos kulto įstaigos buvimo Vilniaus apygardos teismo patalpose. Vis dėlto, mano nuomone, mano turimi išsilavinimas bei patirtis dalyvaujant įvairiuose teismų procesuose leidžia man nuspręsti, kad man neprivalu asmeniškai nusižeminti prieš poną Budrį, kalbėti su juo nuolankiu pataikaujamu tonu nusižemintai įtraukus sprandą ar atsisakyti savo teisėtų ir teisės aktais logiškai pagrįstų prašymų – netgi jei ponui Budriui to ir norėtųsi.
Taigi prašau Jūsų išaiškinti:
1) Ar nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis teisėjai (teismas) skirdami man psichiatrinę ekspertizę po to, kai aš išreiškiau protestą dėl mano religinius jausmus įžeidžiančio akivaizdžiai Konstitucijai priešingo religinio kulto įstaigos buvimo Vilniaus apygardos teisme, paprašiau ją pašalinti ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl jos buvimo teisme teisėtumo, nors: a) aš neturiu jokios psichiatrinės anamnezės, b) nepažeidžiau proceso tvarkos, nesielgiau nelogiškai ir neperžengiau šiuo metu Lietuvoje pripažintų padorumo ribų; c) man inkriminuojamas labai menkas nusikaltimas; d) esu persekiojamas jau beveik 5 metus, šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka; e) nei kaltinimas, nei gynyba nei savo apeliacijose, nei kaip nors kitaip neprašė teismo skirti man psichiatrinės ekspertizės?
2) Ar, tokiomis aplinkybėmis (be rimtai argumentuoto pagrindo) skirdamas man psichiatrinę ekspertizę, teismo pirmininkas (teismas) nepademonstravo savo išankstinio nusistatymo mano atžvilgiu (šališkumo)?
3) Ar šiuo metu Lietuvoje teismai gali kada tik užsinorėję skirti psichiatrines ekspertizes, ar turi būti nurodomas rimtai argumentuotas pagrindas? Ar yra formaliai nustatyti privalomi minimalūs kriterijai pasmerkti žmogų tokiai žeminančiai procedūrai?
Jei Jūs dėl kokių nors priežasčių nuspręsite neatsakinėti į šiuos mano klausimus, prašau perduoti šį mano prašymą institucijai, Jūsų nuomone kompetentingai į juos atsakyti.